4
Satanasis ñøtzøjquis Jesús
Jesús ñø'itpø' Masanbø Espiritu Santo'is, y jetse tzu'ṉ Jordán nø'omo y oy ñømaṉ Espiritu'is ja ijnømømø. Jen o it cuarenta jama. Yatzi'ajcu'is nømna'ṉ syun chøjquis a ver jujchena'ṉ muspa yac tocoya. Jesusis ja cyu't ni tiyø jic jama. Cøjtu'jcam cuarenta jama, nømna'ṉ 'yosu. Jicsye'c yatzi'ajcu'is ñøjayu:
―O'ca mijtzete Diosis 'yune, nøjay yøṉø tza' va'cø yac pa'najø.
Jesusis 'yaṉdzoṉu ñøjayu:
―Ji'nø maṉ mbandzøqui, porque it Diosis 'yote jachø'yupø, nømba: “Aunque it jyamacøtcuy, saṉ jetji'ṉ ji'n queñaj pøn; sino syunba mumu lo que chambapø ote Diosis, jetji'ṉ va'cø cyeñajø”.
Y ñømaṉ yatzi'ajcu'is ye'ṉupø cotzøjcøsi y isindzi' usyaṉ oracøsi mumu cumguy ijtuse nascøsi. Y ñøjay yatzi'ajcu'is:
―Maṉbø mi yac møja'ṉomaje, ma'ṉbø mi yac angui'm hasta vindujcu'csye'ṉom cumguy, porque aṉgui'mguy øjtze ne', y ndzi'pøjtzi i su'nbø ndzi'ø. O'ca mitz ndø cujnejapya y mi ndø cøna'tzøpya, jetse mumu aṉgui'mguy mijtze ne'.
Pero Jesusis ñøjayu:
―Tzu'ṉ øtzcø'mø mijtzi Satanás, ji'nø mi ṉgøna'tzøyi porque jachø'yupøte Dios libru'omo; nømba: “Cøna'tzøy mi Ṉgomi Dios y solo jete muspa mi ⁿyosayø”.
Entonces yatzi'ajcu'is ñømaṉ Jesús Jerusalén gumgu'yomo y ñøqui'm møji Israel pø'nis myasandøc torrecøsi, y ñøjmayu:
―O'ca mijtzete Diosis 'Yune, tøjmø'nø nasomo. 10 Porque jachø'yupøte Diosis libru'omo:
Diosis ṉgyø'vejayajpa ñu'cscuy va' mi ṉguendatzøcyajø.
11 Cyø'omo maṉba mi ñømaṉyaje va' jana mi ñejpinduc ni tza'cøsi.
12 Jesusis ñøjayu:
―Ji'n ø tøjmø'ni porque chamupøte Diosis libru'omo: “Uy mi ndzøjquis mi Ṉgomi Dios o'ca maṉba chøqui como chambase”.
13 Yatzi'ajcu'is mumu jetse nømna'ṉ sun yac toco'is Jesús. Jicsye'c chajcu para eya jamacøtoya.
Jesús yoscho'tzu
14 Jesús vitu' Galilea nas co'aṉjajme'omo, más pømitzi' Masanbø Espiritu Santo'is. Mumu nasvindumø tzamdøju lo que ti chøc Jesusis. 15 Y Jesús aṉma'yopyana'ṉ conocscuy tøjcomda'm, y mumu pønis vyøpøpøngotzøcyaj Jesús.
Jesús oy Nazaret cumgu'yomo
16 Y Jesús nu'c Nazaret cumgu'yomo jujna'ṉ chojcumø, y sa'pøjcuy jama'omo, como ijtuse cyostumbre, tøjcøy conocscuy tøjcomo y te'ñchu'ṉu va'cø tyu'nayaj toto. 17 Y chi'yaj Jesús tza'maṉvajcopyapø Isaiasis libru, y Jesusis 'yaṉvajcu y pya'tu jujna'ṉ it yøcse jachø'yuse:
18 Ndø Comi'is Espiritu øtzji'ṉbøte.
Porque je'tis cøpi'ṉøjtzi y tzi'ø aṉgui'mguy va'cø ndzajmay pobreta'mbø pøn vøjpø ote;
Cø'vejøjtzi va'cø yac tzi'ṉbøyaj maya'yajpapø;
va'cø ndzajmayaj preso'omda'mbø que maṉba putyaje;
va'cø ndzajmayaj to'tita'mbø que maṉba isoyaje;
va'cø maṉ ṉgotzoṉyaj yacsutzøcyajtøjupø.
19 Cø'vejøjtzi va'cø ndzamsajø que nøm ñu'c hora va'cø tø toya'ṉøtyam ndø Comi'is.
20 Jenche'nom tyu'nu. Entonces Jesusis 'yaṉga'm libru y chi'vitu'u cyotzoṉbapø'is y po'csquejcu. Y ityajupø'is conocscuy tøjcomo nømna'ṉ 'ya'myaj Jesús. 21 Y Jesúsis ñømdzo'tzayaju:
―Yøtipø jama nøm tyujcu lo que yø'c jya'yøyuse, lo que mi mandamuse.
22 Mumu pø'nis nømn'aṉ vyøpøpøngotzøjcyaj Jesús, y nømna'ṉ ñømaya'comø'nayaj sunita'mbø ote lo que chambana'ṉ Jesusis. Nømyajpana'ṉ:
―Yøṉ Jose'isti 'yune y, ¿jutznøm muspa cham jetsepø ote?
23 Y Jesusis ñøjayaju:
―Maṉbocsyo mi ndø nøjay chamdøjpase: “O'ca mi ncho'yø'opyapøte, tzo'yøcye'tati mi ⁿvin”. Y maṉba mi ndø nøjacye'te: “Mumu tiyø mandamupø mi ndzøjcupø Capernaum gumgu'yomo, tzøjque'tati yø'qui mi ne' ṉgumgu'yomo”.
24 Y ñøjayajque't Jesusis:
―Viyuṉsye mi nøjmambya, que ni jutipø tza'maṉvajcopyapø ji'n pyøjcøchoṉdøj ñe' cumgu'yomo. 25 Viyuṉsye mi nøjañdyamba que vøti ityajuna'ṉ yaṉbac yomo Israel nasomo cuando tza'maṉvajcopyapø Elías ijtuna'ṉ, cuando ja oy quec tuj tu'cay ame medio, y oy møja'ṉ yu' tumø nas. 26 Pero Diosis ja cyø'vej Elías ni jutipø yaṉbac yomocøsi Israel nasomo, sino cyø'vej emøc tum yaṉbac yomocøsi Sarepta cumgu'yomo tome Sidón gumgu'yomo. 27 Vøtina'ṉ itcomø'ñaj ñø'ijtu'is yachputzi ca'cuy ñøyipø'is lepra Israel nasomo cuando tza'maṉvajcopyapø Eliseo ijtuna'ṉ, pero ni jutipø ñe'comda'm ja yac tzoca, sino tum pøn Siria nasombø, ñøyipø'is Naamán, jet yac tzojcu.
28 Jicsye'c mumu ityajupø'is conocscuy tøjcomo qui'syca'comø'ñaju myañaju'jcam jetseta'mbø tiyø, (que emøcta'mbø pøn chø'yøyaju). 29 Entonces te'nchu'ṉyaju y ñøputyaj Jesús cumgu'acapoya y ñømaṉyaju lomacøsi va'cø pyatzmø'ñaj quetza'omo, porque cyumguy lomacøs ijtuna'ṉ. 30 Pero Jesús cujqui cøjtu ijtyajumø ñe'cta'm y maṉu.
Pøn ñø'ijtupø yatzi'ajcu'is
31 Jesús mø'n Capernaum gumgu'yomo Galilea nas co'aṉjajme'omo, y aṉma'yopyana'ṉ sapøjcuy jama'omda'm. 32 Y ñømaya'yajpana'ṉ jujche aṉma'yopya Jesús, porque chambana'ṉ como más ñø'ijtupø'se aṉgui'mguy.
33 Ijtuna'ṉ tum pøn conocscuy tøjcomo ñø'ijtupø yatzi'ajcu'is. Joviti vejte'n pømi. Ñøjay Jesús:
34 ―Tzactandøvø, ¿tiyø cuenta mi ndø pa'jtamba? Mijtzi Jesús Nazaret cumgupyøn. ¿Mi minu va' mi ndø ⁿyajtamø? Øtz mi ispøcpøjtzi, mijtzete Diosis Masanbø mi Mbyøn.
35 Entonces Jesusis 'yojnay yatzi'ajcuy y ñøjayu:
―Vøṉñeyø; tzac je pøn.
Jicsye'c yatzi'ajcu'is yaj quec pøn vøti pøngujqui, y chajcu; ni tiyø toya ja chøcø. 36 Mumuti maya'yaju y na ñøjayajtøjpana'ṉ:
―¿Tiyø ote yøṉø? Ijtu 'yaṉgui'mguy y pyømi'ajcuy va'cø 'yaṉgui'myaj yatzi'ajcuy. Porque yatzi'ajcu'is ñø'ityaj pøn y je'is yac tzacyajpa 'yoteji'n.
37 Aunque juti tumø cumguy tzamdøju ti chøc Jesusis.
Jesusis yac tzoc Pedro'is myo'ot mama
38 Jicsye'c te'nchu'ṉ Jesús y put conocscuy tøjcomo, y tøjcøy Simo'nis tyøjcomo. Jiṉna'ṉ ijtu Pedro'is myo'ot mama, y na'maṉna'ṉ ñutzø. Y vya'cayaj Jesusis pyasencia'ajcuy va'cø yac tzoca. 39 Y Jesús atzcøne'c ca'epøcøsi y 'yoteji'ṉdi yaj cøjtay ñutzø. Jicsye'cti te'nchuṉ ca'epø y mismo ñe'c ca'epø yoscho'tzu, chøc cutcuy eyata'mbøcøtoya.
Jesusis yac tzocyaj vøti ca'eta'mbø
40 Jamdyø'pø'omo ñømijnayajpana'ṉ Jesús mumu aunque jujchepø ca'cuy ñø'ijtupø'is. Y Jesusis cyotpana'ṉ cyø' tumdum ca'epøcøsi y yac tzocyajpana'ṉ. 41 Y chacyajpatina'ṉ yatzi'ajcu'is vøti pøn, y yatzi'ajcuy vejyajpana'ṉ:
―Mijtzete Diosis 'Yune.
Y Jesusis 'yojnayajpana'ṉ yatzi'ajcuy, ji'na'ṉ yac oñaje, porque yatzi'ajcu'is myusyajpana'ṉ que jetemete Cristo Diosis cyø'vejupø.
Jesusis chamboy ote Galilea nas co'aṉjajme'omo
42 Entonces jyo'pit sø'ṉbønømu'jcam, tzu'ṉ Jesús y maṉ ni i jya'ityømø. Y vøti pø'nis o mye'chaje, y nu'cyaj Jesuscø'mø. Y pø'nista'm ji'na'ṉ syun yac maṉyaj Jesús emøc. 43 Pero Jesusis ñøjmayaju:
―Eyata'mbø cumgu'yomo tiene que va'cø ndza'maṉvajque't vøjpø ote jujche aṉgui'mbase y tø coquenbase Diosis. Porque jetcøtoyatze cø'vejtøju.
44 Jesusis cha'maṉvajcayajpana'ṉ aṉgui'mbase Dios conocscuy tøjcomda'm Galilea nas co'aṉjajme'omo.