5
Pedro'is ñucyaj coque milagrovinipit
Tumgojama'omo Jesús te'n Genesaret majraṉvini. Entonces jen cyøtu'mayaj vøti pø'nis va'cø cyøma'nøjayaj Diosis 'yote; hasta tyonavityaj jeni Jesusis vyi'nomo. Jesusis is metzcuy barco tome nø'aṉvini. Ataraya pønda'm putyaju'jcam y nømna'ṉ cyøtze'yaj 'yataraya. Tøjcøy Jesús Simo'nis byarco'omo, y ñøjay Simón va' cyot barco usta'm más jyøṉumø. Jesús po'cs barco'omo y nømna'ṉ 'yaṉmayaj vøti pøn nascøs ityajupø. Cha'maṉjeju'jcam, ñøjmay Simón:
―Cojtam barco más jyøṉumø y pajtzøtyam mi ataraya va' mi nuctam coque.
'Yaṉdzoṉ Simo'ṉis:
―Øjchøṉ mi Maestro, cøtitzu'am yosta'møjtzi y ni tiyø ja ñucta'møjtzi. Pero mbyajtzøpyøjtzi ataraya o'ca mi ndø nøjambya.
Chøcyaj jujche chajmayajuse Jesusis, y ñucyaj vøti coque hasta jacto'pacsye'ṉomo 'yataraya. Chøjcayaj seña eyata'mbø tyøvø ityajupø eyapø barco'omo va' min cyotzoṉyajø. Y miñaju y piṉdasyaj mye'chcøy barco, hasta que cøvøṉyajto'pacse'ṉomda'm. Cuando Simón Pedro'is isu'øc jujche tujcuse, cutcøne'c Jesuscø'mø; y Pedro'is ñøjmay Jesús:
―Tzu'ṉ øtzcø'mø, ø mi Ṉgomi, porque øtz cojapa'tupø pøn chøṉø.
Porque Pedro y mumu ñe'cji'ṉna'ṉ ityajupø nømna'ṉ ñømaya'comø'ñaju vøtipø coque ñucyajupø. 10 Jetseti nømna'ṉ ñømaya'yajque't Jacobo'is y Jua'nis. Jacobo y Juan Zebedeo'is 'yune, y Simo'nis ñøtuṉ. Y Jesusis ñøjay Simón:
―Uy mi ña'ndzu; desde yøti maṉba mi ṉgacpø' mi ⁿyoscuy. Antes que va' mi ṉgyoquenuqui, maṉba mi ñømiñaj pøn øtzcø'mø.
11 Entonces ñøputyaj barco playa'omo, cøyindzacpø'yaj mumu tiyø, y maṉ pya'tyaj Jesús.
Jesusis yac tzoc lepra ca'cuy ñø'ijtupø'is
12 Tum cumgu'yomo ijtu'øc Jesús, nu'c tum pøn ñø'ijtupø'is yachputzi ca'cuy ñøyipø'is lepra. Cuando is Jesús, japcøne'c nascøsi va'cø cyøna'tzøyø, y ñøjayu:
―Øjchøṉ mi Ṉgomi, mitz it mi musocuy va'cø mi ndø yac tzoca, o'ca suṉba mi ndø yac tzoca.
13 Entonces Jesusis yac mø'n cyø' y pi'quisu, ñøjmayu:
―Su'nbøjtzi va'c mi ñchoca; yøti mi ⁿyac tzocpøjtzi.
Jicsye'cti tzoc je putzi'øyupø. 14 Pero Jesusis ñøjayu va' jyana tzajmay ni 'iyø, y ñøjmayu:
―Pero mavø ma isindzi' pane que mi ñchojcu'am, y tzi'ø lo que chamuse Moisesis va'cø mi ndzi'ø cuando mi ⁿvyø'aju'jcam. Jetse tzøcø va'cø myusyaj pø'nis que mi ñchojcu'am.
15 Pero jicsye'c aunque jujna'ṉ más tzajmayajtøju lo que nømna'ṉ chøc Jesusis. Y cyøtu'myajpana'ṉ vøti pø'nis va'cø cyøma'nøyajø y cya'cuy va' yac tzojcayajø. 16 Pero Jesús opyana'ṉ jya'ijnømømø va'cø 'yo'nøy Dios.
Jesusis yac tzoc pøn ji'n musipø vitø
17 Y tujcu tumgojama que Jesús nømna'ṉ 'yaṉma'yoy tøjcomo. Y Israel pø'nomo ityajuna'ṉ veneta'mbø ñøyipø'is fariseo. Fariseota'm y anma'yoyajpapø aṉgui'mgupit jena'ṉ po'csyaju, y ityajuna'ṉ aunque jujta'mbø cumgu'yomo tzu'ṉyajupø. Tzu'ṉyaju Galilea nasomo, y Judea nasomo, Jerusalén gumgu'yomo. Y Jesusis ñø'it ndø Comi Diosis milagro'ajcuy va'cø yac tzojcoya. 18 Y tum pøn ji'n musipø vitø tyøvø'is nømna'ṉ ñømiñaj tze'schøquicøsi. Mye'chajpana'ṉ va' ñøtøjcøyaj tøjcomo va' cyojtayaj Jesusis vyi'nomo. 19 Pero ja pya'tyaj jut va'cø ñøtøjcøyaj tøjcomo, porque tas tøc vøti pø'nis. Entonces qui'myaj møji tøjcøsi y piṉbø'yaj teja, y jen jyø'mø'ñaj tze'scøsi pøn ca'epø va'cø ñu'c cujcomo ijtumø Jesús. 20 Cuando is Jesusis que nømna'ṉ vya'ṉjamyaju, ñøjmay ca'epø:
―Tzambøn, mi nchø'pya cøvajcupø mi ṉgojaji'ṉ.
21 Jicsye'omo aṉma'yoyajpapø aṉgui'mgupit y fariseota'm na ñøjayajtøju: “¿Ipø pøn acsque't? ¿Ti'ajcuy chamba vyin como Dios siendo ji'ndyet jicø? Jetse nø cyø'o'nø'oyu porque ni i's ji'n mus yaj cøtocojay coja sino sólo Diosis myuspa”.
22 Jesusis myusu lo que jujche qui'psyajupø ñe'cta'm, y 'yaṉdzoṉyaju:
―¿Ti'ajcuy jetse mi ṉgui'pstamba que øtz nø topo'onu? 23 ¿Jutipø más fácil, va' tø ṉomø: “Mi nchø'pya cøvajcupø mi ṉgojaji'ṉ”, o va'cø tø nømø: “Te'nchu'nø y ca'ṉbø'ø”? 24 Pero ma'ṉbø mi isindzi'tame que øjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø nø'ijtøjtzi aṉgui'mguy yøṉø nascøsi va'cø ⁿyaj cøtocojayaj pø'nis cyoja.
Jicsye'c Jesusis ñøjmay ji'n musipø vitø:
―Mitzø mi nøjmambyøjtzi: te'nchu'nø, piṉ mi øṉguy, y mavø mi ndøcmø.
25 Misma hora te'nchu'ṉ mumu pø'nis vyi'naṉdøjquita'm, y pyin 'yøṉupøcøsna'ṉ, y vyøcotzøcpa Dios maṉ tyøcmø. 26 Maya'yaj mumu y vyøcotzøcyaj Dios, y mumuna'ṉ na'chaj vøti, nømyaju:
―Ndø istamu yøti maya'cuy ji'n ndø istamepø nunca.
Jesusis vyejay Leví
27 Jisye'omo Jesús a'ṉgomo pujtu y is tum pøn gobierno'is yaj cobratzøjcopyapø ñøyipø'is Leví. Mesacø'mna'ṉ po'csu cyoyojoñømbamø, y ñøjmay Jesusis:
―Mi tø nøtu'ṉajø.
28 Y cøyindzacpø' mumu, te'nchu'ṉu, y maṉ pya'te.
29 Entonces Levi'is chøjcay møjasøṉ Jesuscøtoya tyøjcomo. Y itcomø'ñajuna'ṉ cobratzøjcoyajpyapø y eyata'mbø ñe'cji'ṉ po'csyajupø mesacø'mø. 30 Y fariseo'sta'm y aṉma'yoyajpapø'is aṉgui'mgupit 'yojnayaj Jesusis ñøtundøvø, ñøjmayaju:
―¿Ticotoya mi ṉgyu'jtu'mdamba y mi ⁿ'yuctu'mdamba cobratzøjcoyajpapøji'n y cojapa'tyajupøji'ṉ?
31 Pero Jesusis ñøjmayaju:
―Como sa'sapø pø'nis ji'n syun doctor va'cø cho'yøtyøjø, sino ca'epø'is syunba médico; jetse ji'ndyet pyena va'cø ndø tzajmayaj vøjta'mbø pøn va'cø qui'psvitu'yajø. 32 Por eso ja myi'nøjtzi va'cø ndzajmayajø vøjta'mbø pøn ja ityøpø'is cyoja va'cø qui'psvitu'yajø, sino mi'nøjtzi va'cø ndzajmayaj cojapa'tyajupø va'cø qui'psvitu'yajø.
Ti'ajcuy ja it Jesusis cyostumbre va' jyana cu'tø vya'ṉjajmocucyøtoya
33 Jicsyomo ñøjmayaj Jesús:
―¿Ticøtoya Jua'nis ñøtuṉdøvø ji'n cu'tyaje, ji'n ucyaje, mientras que cyonocsyajpa'csye'ṉomo; y jetsetique't fariseo'is ñe'ta'mdi chøcyajque'tpa; mientras mi ne'nda'm mi nønduṉdøvø cu'tyajpa ucyajpa mumu jamasye?
34 Jesusis ñøjmayaju:
―Como nø cyo'tøjcajupø pø'nis 'yamigota'm tiene que va' cyu'tyajø y va' 'yucyajø mientras pøn mapø co'tøjcaje jen it jetji'ṉda'm, jetsetique't ø nønduṉdøvø cu'tyajpa ucyajpa mientras øtzji'ṉ ityaju. 35 Pero o'ca minba jyama cuando pøn mapø co'tøjcaje yac tzu'ṉdøjpa, jic jama 'yamigota'm ji'n ma cu'tyaje ji'n ma ucyaje. Jetsetique't øtzque't; cuando øchac tzu'ṉdøjque'tpøjtzi, ø nønduṉda'm ji'n ma cu'tyaj ucyajque't jic jama.
36 Entonces Jesusis 'yaṉmayaj historiaji'ṉ; nømu:
―Ni i'is ji'n jyacput jome tucu va' pya'jna'c peca tucucøsi. Jetse jomepø tucu tocopya y jome pa'jna'c ji'n chø'y vøjø pecapø tucuji'ṉ. 37 Ni i'is ji'n titpø' jomepø uvanø' pecapø naca cojtocu'yomo. Va' chøc jetse, uvanø' fermentatzøcpa y tzitzpa naca cojtocuy y uvanø' tecpø'pa y cojtocuy tocopya. 38 Pero jomepø uvanø' jome cojtocu'yomo ndø cotpa, y ji'n tocoy ni jutipø. 39 Después que tyo'ṉisu'cam peca vinu, ni i'sam ji'n maṉ sun tyo'ṉ jome vinu, porque maṉba nømi: “Pecapø más omba”.