47
1-2 Hotu tiha José hili nia maun-alin nain lima atu aprezenta ba liurai. Nia hatete ba liurai dehan, “Hau nia aman ho hau nia maun-alin sira too mai ona husi rai Kanaán. Sira mai ho sira nia bibi, karau ho sira nia riku-soin hotu nebee sira iha. Agora dadauk sira iha Gosen.” Depois nia aprezenta nia maun-alin nain lima nee ba liurai.
3 Liurai husu, “Imi servisu saida?”
Sira hataan, “Atan ami nee bibi atan, hanesan ho ami nia bei-ala sira.”
4 Sira hatutan dehan, “Ami mai atu hela lai iha nee tanba rai Kanaán hamlaha boot, duut la iha ona atu foo haan atan ami nia bibi sira. Nee mak ami husu lisensa para bele hela iha rai Gosen.”
5 Liurai dehan ba José, “Agora ita boot nia aman ho ita boot nia maun-alin sira mai hasoru ona ita boot.
6 Rai Ejitu nee nakloke ba ita boot. Haruka sira hela iha rejiaun Gosen, rejiaun nee mak rai nebee diak liu. Se ita boot nia maun-alin sira balu iha matenek boot kona ba hakiak animal karik, entaun haruka sira tau matan ba hau nia animal.”
7 Hotu tiha José lori nia aman Jacó tama baa hodi aprezenta ba liurai. Depois Jacó harohan husu Maromak foo bensaun ba liurai.
8 Liurai husu ba Jacó “Ita tinan hira?”
9 Jacó hataan, “Hau nia viajen moris iha mundu nee tinan atus ida tolu-nulu. Hau nia tinan badak, no nakonu ho susar. Kompara ho hau nia bei-ala sira nia viajen moris, hau nia vida badak liu.”
10 Jacó harohan tan atu Maromak foo bensaun ba liurai, depois nia sai husi liurai nia prezensa.
11 Hotu tiha José foo rai nebee diak liu iha Ejitu ba nia aman ho nia maun-alin sira hela. Rai nebee nia foo nee iha parte Rameses, tuir liurai haruka.
12 José mos foo ai haan ba nia aman ho nia maun-alin sira ho ema seluk nebee hela ho nia aman, tuir sira nia presiza.
Rai hamlaha iha Ejitu
13 Iha tempu nebaa, rai tomak hamlaha makaas, ai haan la iha. Ema iha Ejitu ho mos iha Kanaán sai fraku tanba hamlaha.
14 Nunee ema Ejitu ho ema Kanaán lori sira nia osan hotu nebee sira iha hodi sosa ai haan iha José. Osan hirak nee nia halibur hamutuk hotu hodi lori baa rai iha liurai nia uma.
15 Bainhira ema Ejitu ho ema Kanaán sira nia osan hotu ona, ema Ejitu sira baa hasoru José hodi dehan, “Foo ai haan mai ami! Ami nia osan la iha ona. Nusaa mak ami tenki mate iha ita boot nia oin?”
16 José hataan, “Se imi nia osan la iha ona, lori imi nia animal mai. Hau foo ai haan hodi troka imi nia animal sira nee.”
17 Nunee sira lori sira nia kuda, bibi, karau ho kuda buru hodi entrega ba José, depois nia foo ai haan ba sira. Entaun iha tinan nee nia laran, José foo ai haan hodi troka sira nia animal hotu.
18 Tinan tuir mai sira baa hasoru tan José hodi dehan, “Nai hatene mo-moos katak, ami nia osan la iha ona, ami nia animal sira mos sai ona nai nian. Ami la iha tan ona buat ida atu faan ba nai, agora hela deit ami nia isin lolon ho ami nia rai.
19 Nusaa mak ami tenki mate hamlaha iha ita boot nia oin? Tanba saa mak ami nia rai tenki sai fuik? Agora ita boot sosa ami, sosa mos ami nia rai hodi troka ho ai haan. Ho nunee ami sai liurai nia atan, ami nia rai mos sai liurai nian. Foo mos fini mai ami para ami bele moris, la mate hamlaha, no rai nee la bele sai fuik.”
20 Entaun ema Ejitu sira faan hotu sira nia toos tanba rai hamlaha boot. José sosa hotu rai hirak nee hodi foo ba liurai, nunee rai tomak sai liurai nian.
21 José halo povu Ejitu husi rai ulun too rai ikun sai atan hotu.
22 So nai lulik relijiaun Ejitu sira nia rai deit mak José la sosa, tanba liurai foo ai haan natoon ba sira. Nai lulik sira bele moris ho ai haan husi liurai nee, nunee sira la presiza faan sira nia rai.
23 José hatete ba povu dehan, “Ohin loron hau sosa hotu ona imi ho imi nia rai foo ba liurai. Fini mak nee, atu imi bele kuda.
24 Maibee too tempu kolheta, imi tenki fahe rezultadu toos ba parte lima. Parte ida foo ba liurai, parte haat imi nian hodi sai fini ho mos ai haan ba imi nia aan rasik, imi nia uma laran ho imi nia oan kiikoan sira.”
25 Sira hataan, “Ita boot salva ona ami nia vida. Se ita boot hanoin ami karik simu ami ba. Ami sei serbi liurai nudar atan.”
26 Entaun José halo lei ida kona ba rai iha Ejitu, lei nee vale nafatin too ohin loron. Tuir lei nee, rezultadu toos nian parte ida husi parte lima tenki foo ba liurai. So nai lulik sira nia rai deit mak la sai liurai nian.
Jacó husu José atu hakoi nia hamutuk ho nia bei-ala sira
27 Iha tempu nee ema Israel sira hela iha Ejitu iha rejiaun Gosen. Iha nebaa sira nia riku-soin aumenta, sira nia oan barak, sira nia jerasaun sae makaas.
28 Jacó hela iha Ejitu durante tinan sanulu resin hitu. Nunee nia moris tinan atus ida haat-nulu resin hitu.
29 Bainhira Jacó nia tempu besik ona atu mate, nia bolu nia oan José hodi dehan, “Se o hadomi hau, entaun halo juramentu katak, o sei hatudu o nia domin mai hau hodi kaer metin o nia liafuan. O sei la hakoi hau iha rai Ejitu.
30 Maibee bainhira hau iis kotu ona, o sei lori hau sai husi Ejitu nee baa hakoi hamutuk ho hau nia bei-ala sira.”
José hataan, “Hau sei halo tuir apaa nia liafuan nee.”
31 Jacó dehan tan, “O tenki jura lai.”
José mos jura. Hotu tiha Jacó hakruuk iha nia kama leten.