13
Ri Bernabé y ri Saulo kakijeq ri nabꞌe kibꞌenam che utzijoxik ri Utzilaj Tzij
Chilaꞌ Antioquía chikixoꞌlibꞌal ri kikojom rubꞌiꞌ ri Cristo, e kꞌo eqꞌalajisay runaꞌoj ri Dios y e kꞌutunel re Rutzij. Waꞌ e:
ri Bernabé,
ri Simón ri kabꞌiꞌx qꞌeq che,
ri Lucio aj Cirene,
ri Manaén ri xkꞌiyisax pa rocho ri Herodes ri rey re Galilea
y ri Saulo.
Kꞌo kꞌu jun qꞌij echiriꞌ rike kimolom kibꞌ re kakiloqꞌnimaj uqꞌij ri Qanimajawal yey e kꞌo pa ayuno, ri Santowilaj Ruxlabꞌixel ri Dios xubꞌiꞌij chike:
«Chebꞌichaꞌa ri Bernabé y ri Saulo chwe chaꞌ kakiꞌan ri chak* Ri chak e keꞌkitzijoj ri Utzilaj Tzij re ri Jesucristo pa taq ri kitinamit ri na e ta aj Israel. nuyaꞌom chi lo pakiqꞌabꞌ» xchaꞌ.
Echiriꞌ xkikꞌis ri oración y ayuno, xkiya ri kiqꞌabꞌ pakiwi rike y xekitaq kꞌu bꞌi.
Ri Pablo y ri Bernabé kebꞌopon pa ri isla Chipre
Ekꞌu ri Bernabé y ri Saulo e laꞌ etaqom bꞌi ruma ri Santowilaj Ruxlabꞌixel ri Dios, xebꞌopon kꞌu Seleucia. Chiriꞌ xebꞌel bꞌi pa barco y xebꞌek pa ri isla Chipre. “Chipre”: E utinamit ri Bernabé. Echiriꞌ xebꞌopon Salamina, jun tinamit re Chipre, xkijeq utzijoxik Rutzij ri Dios puwi ri Qanimajawal Jesucristo pa taq sinagogas ke raj judiꞌabꞌ. Yey kꞌo ri Juan “Juan”: Waꞌ e Juan Marcos, ri ratz-uchaqꞌ ri Bernabé. Hch. 12:12,25; 13:13; 15:37-38; Col. 4:10 kukꞌ re kitoꞌbꞌel.
Xebꞌikꞌow kꞌu chupa ronoje ri isla Chipre y xebꞌopon kꞌa chupa ri tinamit Pafos. Chiriꞌ xkiriq jun achi e kukꞌil raj judiꞌabꞌ; rire aj qꞌij yey e jun qꞌalajisanel xa kasokosoꞌnik. Waꞌ waꞌchi Barjesús§ “Barjesús” keꞌelawi “ukꞌajol Jesús” o “ukꞌajol Josué”. rubꞌiꞌ, yey pa ri chꞌaꞌtem griego “Elimas” kecha che. Waꞌ wa aj qꞌij kꞌo rukꞌ ri taqanel Sergio Paulo, jun achi lik kꞌo unaꞌoj. Ri taqanel xebꞌusikꞌij ri Bernabé y ri Saulo, ma lik kurayij kuta Rutzij ri Dios puwi ri Qanimajawal Jesucristo.
Pero rachi aj qꞌij xutij riꞌ che kebꞌuqꞌatej ri Bernabé y ri Saulo chaꞌ ri taqanel na kukubꞌaꞌ ta ukꞌuꞌx che ri Utzilaj Tzij re ri Jesucristo.
Ekꞌu ri Saulo (ri kabꞌiꞌx Pablo che) rukꞌ ruchuqꞌabꞌ ri Santowilaj Ruxlabꞌixel ri Dios xuchꞌikibꞌaꞌ ruwach puwi ri Elimas, 10 y jewaꞌ xubꞌiꞌij che:
«¡Rilal lal nojinaq che ronoje sokosoꞌnik y che ronoje itz! ¡Lal ralkꞌoꞌal ritzel winaq, ri jun aj retzelal kꞌuꞌx chirij ronoje ri jusukꞌ! ¿Suꞌchak na koqꞌotaj ta la ri kajechꞌij la ri jusukꞌ bꞌe re ri Qanimajawal? 11 Ekꞌu woꞌora ruqꞌabꞌ ri Qanimajawal kayaktaj chiꞌij la y kuꞌan potzꞌ cheꞌla; xew kꞌu ri Dios etaꞌmayom janipa qꞌij na kil ta la ri qꞌijsaq» xchaꞌ.
Na jampatana kꞌut ronoje xuꞌan qꞌequꞌm chwach y xujeq kamalal pa taq utzal y chirij, kutzukuj china kakꞌamaw bꞌi che ruqꞌabꞌ.
12 Ekꞌuchiriꞌ ri taqanel xril wa xukꞌulumaj ri Elimas, xukoj rubꞌiꞌ ri Qanimajawal Jesucristo, y lik kaminaq ranimaꞌ che ri kꞌutunik chwi ri Qanimajawal.
Ri Pablo y ri Bernabé kebꞌopon Antioquía re Pisidia
13 Ri Pablo junam kukꞌ ri rachbꞌiꞌil xebꞌel bꞌi Pafos pa barco y xebꞌopon Perge pa ri luwar re Panfilia. Pero ri Juan xresaj kan ribꞌ chikij y xtzelej Jerusalem.
14 Ekꞌu rike xebꞌikꞌow Perge y xebꞌopon Antioquía pa ri luwar re Pisidia. Chupa kꞌu jun qꞌij re uxlanibꞌal xebꞌok pa ri sinagoga y xetzꞌuyiꞌik. 15 Ekꞌuchiriꞌ ajilam chi jujun che Rutzij Upixabꞌ ri Dios tzꞌibꞌital kan ruma ri Moisés y kuma ri qꞌalajisanelabꞌ, raj wach re ri sinagoga xkitaq lo ubꞌiꞌxikil chike:
«Alaq qatz-qachaqꞌ, we kꞌo juna chꞌaꞌtem alaq re pixabꞌanik che ri tinamit, chꞌaw alaq» xechaꞌ.
16 Xtakꞌiꞌ kꞌu ri Pablo y xuꞌan jun kꞌutubꞌal rukꞌ ruqꞌabꞌ chaꞌ na jinta kꞌo kachꞌawik y xubꞌiꞌij:
«Alaq achijabꞌ aj Israel y onoje alaq ri kꞌo xiꞌin ibꞌ pa animaꞌ alaq chwach ri Dios, tape alaq. 17 Ri Dios re wa tinamit Israel xebꞌuchaꞌ ri qatiꞌ-qamam ojertan y xuꞌan jun nimalaj tinamit chike echiriꞌ kꞌa e kꞌo Egipto, tobꞌ rike na e ta aj chiriꞌ. Rukꞌ kꞌu unimal uchuqꞌabꞌ riꞌ xebꞌeresaj lo Egipto.
18 »Laj juna cuarenta junabꞌ kꞌu riꞌ xebꞌukuy ri Dios rutinamit rukꞌ ri kimakunik pa ri luwar katzꞌintzꞌotik. 19 Tekꞌuchiriꞌ, xusach kiwach wuqubꞌ nimaq tinamit pa ri luwar re Canaán* Dt. 7:1 y xuya kꞌu chike ri qatiꞌ-qamam kekanaj kan rukꞌ wa ulew. 20 Laj ikꞌowinaq chi kajibꞌ ciento junabꞌ rukꞌ nikꞌaj chwi lo echiriꞌ rutinamit ri Dios xebꞌopon Egipto, kꞌa ekꞌuchiriꞌ xekanaj kan pa rulew ubꞌiꞌtisim lo ri Dios chike.
»Ekꞌuchiriꞌ, ri Dios xebꞌuya e aj qꞌatal tzij re ketaqan pakiwi rutinamit. Jelaꞌ uꞌanom kꞌa chwa ri qꞌalajisanel Samuel. 21 Chupa kꞌu rutaqanik ri Samuel, ri tinamit xkitzꞌonoj che ri Dios kuya juna kirey. Ekꞌu ri Dios xukoj ri Saúl pakiwiꞌ. Ri Saúl e ukꞌajol ri Cis, jun achi upetebꞌem chike ri ralkꞌoꞌal kan ri Benjamín.** Ri Benjamín e jun chike ri kabꞌlajuj ukꞌajol ri Jacob. Cuarenta junabꞌ kꞌu xtaqan pakiwiꞌ. 22 Ekꞌuchiriꞌ ri Dios xresaj ri rey Saúl pakiwiꞌ, e xukoj ri David re kataqan pukꞌaxel. Chwi kꞌu ri David lik chom xchꞌaꞌt ri Dios, ma jewaꞌ xubꞌiꞌij:
E wilom che ri David rukꞌajol ri Isaí,
rire jun achi lik kakiꞌkot nukꞌuꞌx rukꞌ
ma kuya ranimaꞌ kuꞌano janipa ri kantaq che 1 S. 13:14
xchaꞌ.
23 »Ekꞌu chirij rubꞌiꞌtisim lo chike ri e ralkꞌoꞌal kan ri David, ri Dios e xuyak ri Jesús re Kolobꞌenel ke raj Israel. 24 Echiriꞌ ri Jesús kꞌamajaꞌ kujeq ri chak taqom lo che uꞌanik chikiwach ri winaq, xtzijon ri Juan puwi ri bautismo re tzelebꞌal tzij chike konoje ri tinamit Israel. 25 Ekꞌuchiriꞌ ri Juan katajin che ukꞌisik ruchak, xubꞌiꞌij: “Chiwach riꞌix ¿in china riꞌin? Riꞌin na in ta ri Kolobꞌenel oyeꞌem alaq. Noꞌj katajin kꞌu lo ukꞌunik Jun chwij, yey riꞌ na taqal tane chwe riꞌin kankir ruxajabꞌ che ri raqan” xchaꞌ.
26 »Alaq qatz-qachaqꞌ, alaq ralkꞌoꞌal kan ri Abraham y onoje alaq ri kꞌo xiꞌin ibꞌ ukꞌ alaq chwach ri Dios, che kꞌu ralaq taqom wi lo ri Utzilaj Tzij re kolobꞌetajik. 27 Yey ri ejeqel Jerusalem kukꞌ ri e aj wach ke, na xketaꞌmaj taj ri Jesús e Uchaꞌoꞌn lo ri Dios y na xkimaj tane usukꞌ ri tzꞌibꞌital kan kuma ri qꞌalajisanelabꞌ puwi ri Jesús, tobꞌ waꞌ kakajilaj ronoje qꞌij re uxlanibꞌal. Yey echiriꞌ rike xkitzꞌonoj rukamik ri Jesús, e xkiꞌan kꞌu ri tzꞌibꞌital kan puwi Rire. 28 Y tobꞌ na jinta kꞌo xkiriq chirij ri Jesús re kakamisaxik, xkitzꞌonoj che ri Pilato kutaq ukamisaxik. 29 Echiriꞌ xkikꞌis uꞌanik rukꞌ ri Jesús janipa ri tzꞌibꞌital kan puwi Rire, xkiqasaj lo chwa ri cruz y xeꞌkimuquꞌ.
30 »Pero ri Dios xukꞌastajisaj lo ri Jesús chikixoꞌl ri ekaminaq. 31 Tekꞌuchiriꞌ, ri Jesús ukꞌiyal qꞌij xukꞌut uwach chikiwach ri xerachbꞌilaj chwi echiriꞌ xebꞌel lo Galilea y xebꞌek rukꞌ kꞌa Jerusalem.* Hch. 1:3 E taq kꞌu riꞌ waꞌ ri ketzijow re ri Jesús chikiwach ri tinamit woꞌora.
32 »Jekꞌulaꞌ riꞌoj kaqatzijoj che alaq ri Utzilaj Tzij, ri bꞌiꞌtisim lo chike ri qatiꞌ-qamam ojertan. 33 Yey wa bꞌiꞌtisinik yaꞌom chi chiqe riꞌoj ri oj kalkꞌoꞌal kan rike. Ma ri Dios xuꞌan waꞌ echiriꞌ xukꞌastajisaj lo ri Jesús chikixoꞌl ri ekaminaq, jelaꞌ pachaꞌ ri tzꞌibꞌital chupa rukaꞌm Salmo:
Riꞌat at Nukꞌajol yey Riꞌin in Aqaw;
waqꞌij kꞌu riꞌ kanqꞌalajisaj waꞌ Sal. 2:7
kachaꞌ.
34 »Yey ri Dios ubꞌiꞌim kukꞌastajisaj lo ri Jesús chikixoꞌl ri ekaminaq chaꞌ jelaꞌ rucuerpo na kaqꞌay taj, ma jewaꞌ xubꞌiꞌij pa Ruchꞌaꞌtem puwi waꞌ:
Kankꞌut na ri kꞌaxnaꞌbꞌal nukꞌuꞌx chiwach,
jelaꞌ pachaꞌ ri nubꞌiꞌtisim lo che ri David. Is. 55:3
35 E uwariꞌche jewaꞌ kubꞌiꞌij pa jun chik Salmo:
Rilal na kaya ta la luwar che kaqꞌay rucuerpo
ri Jun lik uyaꞌom ribꞌ paqꞌabꞌ la Sal. 16:10
xchaꞌ.
36 »Ma paqatzij wi ri David xuꞌan ri xraj ri Dios rukꞌ echiriꞌ kꞌo che ruwachulew, pero xopon ri qꞌij xkamik y xmuq pa emuqum wi ruchu-uqaw, y rucuerpo xqꞌayik. 37 Noꞌj rucuerpo ri Jun ri xukꞌastajisaj bꞌi ri Dios, na xqꞌay taj.
38 »Chetaꞌmaj kꞌu alaq waꞌ, alaq watz-nuchaqꞌ: Ruma ri xuꞌan ri Cristo, katzijox che alaq suꞌanik kariq alaq ri kuybꞌal mak chwach ri Dios. 39 Ruma kꞌu ri Cristo, konoje ri kakubꞌiꞌ kikꞌuꞌx rukꞌ Rire, kaꞌaniꞌ jusukꞌ chike. Yey waꞌ na kariqitaj ta kꞌana ruma ri kataqex ri Tzij Pixabꞌ tzꞌibꞌital kan ruma ri Moisés.
40 »Chajij kꞌu ibꞌ alaq chaꞌ na kape ta pawiꞌ alaq ri ubꞌiꞌim lo ri Dios chupa ri tzꞌibꞌital kan kuma ri qꞌalajisanelabꞌ:
41 Chiwilapeꞌ, ix aj chꞌaminel re ri Nutzij,
lik kakam na kꞌu iwanimaꞌ che
y kasach ne iwach ruma waꞌ:
Riꞌin kanꞌan jun chak chupa taq wa qꞌij ix kꞌo wi,
jun chak na kikoj taj,
tobꞌ ne kꞌo junoq katzijow re chiwe Hab. 1:5
xcha ri Dios.»
Rukꞌ waꞌ xukꞌisbꞌej ri Pablo.
42 Ekꞌuchiriꞌ ri Pablo y ri Bernabé xebꞌel bꞌi pa ri sinagoga, ri e kꞌo chiriꞌ xebꞌelaj chike chaꞌ ri jun chik qꞌij re uxlanibꞌal kechꞌaꞌt kukꞌ rike chwi taq waꞌ. 43 Echiriꞌ xebꞌel bꞌi konoje ri kimolom kibꞌ pa ri sinagoga, e kꞌi xeterej bꞌi chikij ri Pablo y ri Bernabé. Chikixoꞌl waꞌ e kꞌo raj judiꞌabꞌ y jujun chik kitaqem lo ri kꞌutunik ke raj judiꞌabꞌ (tobꞌ na e ta aj judiꞌabꞌ, pero lik kakiloqꞌoj uqꞌij ri Dios). Ekꞌu ri Pablo y ri Bernabé lik xekipixabꞌaj chaꞌ ketikiꞌ chupa ri unimal rutzil ukꞌuꞌx ri Dios.
44 Chupa kꞌu ri jun chik qꞌij re uxlanibꞌal, ya laj konoje ri winaq re ri tinamit xkimol kibꞌ chaꞌ kakita Rutzij ri Dios puwi ri Qanimajawal. 45 Pero echiriꞌ raj judiꞌabꞌ xekil rukꞌiyal winaq, xujeq katiꞌtot kikꞌuꞌx chirij ri Pablo. Y xkijeq kꞌu kakikꞌulaliꞌaj uwach ronoje ri kubꞌiꞌij rukꞌ kꞌaxlaj chꞌaꞌtem.
46 Ekꞌuchiriꞌ, ri Pablo y ri Bernabé, rukꞌ unimal kichuqꞌabꞌ, xkibꞌiꞌij chike:
—Paqatzij wi lik chirajawaxik nabꞌe na katzijox che ralaq ri alaq aj judiꞌabꞌ Rutzij ri Dios puwi ri Qanimajawal. Pero ruma kꞌu ri na kakꞌul ta alaq, jelaꞌ kaqꞌalajinik na taqal ta ri kꞌaslemal na jinta utaqexik che alaq. Ruma kꞌu laꞌ keꞌqatzijoj chike ri na e ta aj judiꞌabꞌ, 47 ma jelaꞌ ri ojutaqom lo ri Dios Qajawxel che uꞌanik. E pachaꞌ ri ubꞌiꞌim lo Rire echiriꞌ xubꞌiꞌij:
Riꞌin atnukojom re Qꞌijsaq
chikiwach taq ri tinamit
chaꞌ jelaꞌ kuꞌana at kꞌamal bꞌi re ri kolobꞌetajik
kꞌa pa taq ri luwar lik naj che ruwachulew Is. 49:6
—xechaꞌ.
48 Echiriꞌ xkita waꞌ ri na e ta aj judiꞌabꞌ, lik xekiꞌkot che y xkijeqo kakiyak uqꞌij ri Utzilaj Tzij puwi ri Qanimajawal. Jekꞌulaꞌ xkikoj rubꞌiꞌ ri Cristo konoje ri echaꞌom chi uloq re kakꞌojiꞌ kikꞌaslemal na jinta utaqexik. 49 Y xeꞌek utzijoxik ri Utzilaj Tzij puwi ri Qanimajawal chupa taq ronoje wa luwar.
50 Noꞌj raj judiꞌabꞌ xkikoj pa kijolom raj wach re ri tinamit y jujun ixoqibꞌ lik kꞌo kiwach yey kitaqem ri tzijpixabꞌ ke raj judiꞌabꞌ, chaꞌ kekiternabꞌej rukꞌ kꞌaxkꞌobꞌik ri Pablo y ri Bernabé. Jekꞌulaꞌ riꞌ xebꞌekesaj bꞌi pa wa tinamit.
51 Ekꞌu ri Pablo y ri Bernabé xkipupaꞌ kan rulew che ri kaqan, kꞌutubꞌal re ri na utz taj xkiꞌan ri e aj chilaꞌ y xebꞌek kꞌu pa ri tinamit Iconio. 52 Pero ri kikojom rubꞌiꞌ ri Cristo chilaꞌ Antioquía lik kꞌo kiꞌkotemal kukꞌ yey ri Santowilaj Ruxlabꞌixel ri Dios lik kꞌo kukꞌ.

*13:2 Ri chak e keꞌkitzijoj ri Utzilaj Tzij re ri Jesucristo pa taq ri kitinamit ri na e ta aj Israel.

13:4 “Chipre”: E utinamit ri Bernabé.

13:5 “Juan”: Waꞌ e Juan Marcos, ri ratz-uchaqꞌ ri Bernabé. Hch. 12:12,25; 13:13; 15:37-38; Col. 4:10

§13:6 “Barjesús” keꞌelawi “ukꞌajol Jesús” o “ukꞌajol Josué”.

*13:19 Dt. 7:1

**13:21 Ri Benjamín e jun chike ri kabꞌlajuj ukꞌajol ri Jacob.

*13:31 Hch. 1:3