16
Ri Timoteo kerachbꞌilaj bꞌi ri Pablo y ri Silas
Tekꞌuchiriꞌ, xebꞌopon ri Pablo y ri Silas pa ri tinamit Derbe y pa ri tinamit Listra. Chiriꞌ Listra xkiriq jun ala Timoteo rubꞌiꞌ. Rire rukꞌ ruchu kikojom rubꞌiꞌ ri Cristo. Ruchu e kukꞌil raj judiꞌabꞌ, noꞌj ruqaw e kukꞌil raj griego. Lik chom ruchꞌaꞌtibꞌexik ri Timoteo kakiꞌan ri hermanos e kꞌo pa ri tinamit Listra y pa ri tinamit Iconio. Xraj kꞌu ri Pablo kukꞌam bꞌi rukꞌ; pero nabꞌe na, xukoj ri retalil re circuncisión che. Waꞌ e kuma raj judiꞌabꞌ e kꞌo pa taq wa luwar, ma konoje ketaꞌam ruqaw ri Timoteo e kukꞌil raj griego.
Chupa taq kꞌu ri tinamit pa kebꞌikꞌow wi, xkiya taq kan ri pixabꞌanik yaꞌtal chi kuma ri e taqoꞌn re ri Jesús y ri jujun chik e aj wach re riglesia e kꞌo Jerusalem,* Hch. 15:23-29 chaꞌ jelaꞌ kakitijoj kibꞌ che. Jekꞌuriꞌlaꞌ taq ri kikojom rubꞌiꞌ ri Cristo lik xnimar ri kubꞌulibꞌal kikꞌuꞌx y katajin kikꞌiyarik ri jujun qꞌij.
Ri Dios kuqꞌalajisaj che ri Pablo keꞌek Macedonia
Xebꞌikꞌow kꞌu pa taq ri luwar re Frigia y re Galacia, yey e ri Santowilaj Ruxlabꞌixel ri Dios xebꞌuqꞌatej kakitzijoj ri Utzilaj Tzij chiriꞌ pa ri luwar re Asia.* Chwach apanoq, ri Dios xuya luwar che ri Pablo kutik iglesias chilaꞌ. Ekꞌuchiriꞌ xebꞌopon chuchiꞌ taq pan ri luwar re Misia, xkitij uqꞌij kakimaj bꞌi pa taq ri luwar re Bitinia, pero ri Ruxlabꞌixel ri Dios xebꞌuqꞌatej. Jekꞌuriꞌlaꞌ, jusukꞌ xebꞌikꞌow pa taq ri luwar re Misia y xeqaj pa ri tinamit Troas.
Chaqꞌabꞌ kꞌut xqꞌalajisax jun kꞌutubꞌal re ri Dios chwa ri Pablo. Xrilo kꞌo jun achi aj Macedonia, takꞌalik y kelaj kꞌu che: «Chikꞌow la qukꞌ Macedonia y chojtoꞌo la» kachaꞌ.
10 Echiriꞌ xril ri Pablo ri kꞌutubꞌal xyaꞌ chwach, na jampatana xqayijbꞌaꞌ Wara ri Lucas, ri katzꞌibꞌan wa libro, kujeq kubꞌiꞌij “riꞌoj”. Echiriꞌ jelaꞌ kubꞌiꞌij, keꞌelawi ri Lucas rachbꞌilam ri Pablo che ri kibꞌenam. ri qabꞌenam pa taq ri luwar re Macedonia y lik kꞌu xqajikibꞌaꞌ uwach e ri Dios ri kasikꞌin qeꞌoj chaꞌ keꞌqatzijoj ri Utzilaj Tzij chilaꞌ.
Ri Pablo kopon Filipos
11 Echiriꞌ xojel pa ri tinamit Troas, pa barco xojꞌek jusukꞌ pa ri isla Samotracia y chukaꞌm qꞌij kꞌut xojeꞌela pa ri tinamit Neápolis. 12 Chiriꞌ kꞌu xojel wi y xojopon Filipos, waꞌ e jun tinamit lik kꞌo uwach pa ri luwar re Macedonia; yey ri ejeqel chupa e ukꞌiyal tikawex e aj Roma. Xojkꞌojiꞌ kꞌu jujun qꞌij chupa wa tinamit.
13 Chupa kꞌu jun qꞌij re uxlanibꞌal, xojel bꞌi tzaꞌm ja che ri tinamit y xojopon chuchiꞌ jun nimayaꞌ pa kakimol taq wi kibꞌ jujun ixoqibꞌ re kakiꞌan orar pa taq qꞌij re uxlanibꞌal. Xojtzꞌuyiꞌ kꞌut y xojchꞌaꞌt kukꞌ rixoqibꞌ kimolom kibꞌ chiriꞌ.
14 Jun chike waꞌ wa ixoqibꞌ, Lidia rubꞌiꞌ, lik kutataꞌ ri kubꞌiꞌij ri Pablo. Rixoq aj Tiatira y aj kꞌay chomilaj taq kꞌul morato “Morato”: Kil “púrpura” pa vocabulario. lik kꞌi rajil yey lik kuloqꞌoj uqꞌij ri Dios. Ekꞌu ri Qanimajawal xuya che kukꞌul ri Utzilaj Tzij kutzijoj ri Pablo. 15 Tekꞌuchiriꞌ, xukꞌul ri bautismo junam kukꞌ konoje ri e kꞌo pa rocho, y xelaj kꞌu chiqe, jewaꞌ kubꞌiꞌij:
—We chiwach ralaq lik kubꞌul chi nukꞌuꞌx riꞌin rukꞌ ri Qanimajawal, oj alaq riꞌ chiwocho y kanaj alaq chilaꞌ —kachaꞌ. Jekꞌulaꞌ xukoj pa qajolom kojkanajik.
16 Xuꞌana kꞌu jun qꞌij echiriꞌ kojꞌek pa oración, xqakꞌul jun ali kꞌo jun uxlabꞌixel re aj qꞌij rukꞌ. Wa ali lik kukoj bꞌi ukꞌiyal puaq chike ri rajaw pa kachakun wi ruma ri qꞌijonik kuꞌano. 17 Ekꞌu waꞌ waꞌli xojuternabꞌej ri Pablo y riꞌoj, lik ko kasikꞌinik, jewaꞌ kubꞌiꞌij:
—Waꞌ waꞌchijabꞌ e raj chak ri Dios kꞌo chilaꞌ chikaj; rike e kakitzijoj che alaq ri bꞌe re kolobꞌetajik —kachaꞌ.
18 Ukꞌiyal qꞌij e riꞌ e kuꞌan waꞌ. Ekꞌu ri Pablo xikꞌow ukꞌuꞌx che. Ewi xtzuꞌn pan chirij y jewaꞌ xubꞌiꞌij che ri itzel uxlabꞌixel kꞌo rukꞌ rali:
—Chupa rubꞌiꞌ ri Qanimajawal Jesucristo katintaqo chaꞌ katel bꞌi rukꞌ waꞌli —xchaꞌ. Y chupa laꞌ la joqꞌotaj xel bꞌi ri itzel uxlabꞌixel che rali.
19 Ekꞌuchiriꞌ xkil ri e rajaw na jinta chi chꞌakanik koyeꞌem chirij rali, xekichap ri Pablo y ri Silas y xekikꞌam bꞌi pa ri luwar pa kakimol wi kibꞌ ri e aj qꞌatal tzij re ri tinamit. 20 Xekiya kꞌu chikiwach ri e aj qꞌatal tzij y jewaꞌ xkibꞌiꞌij:
—Waꞌ waꞌchijabꞌ e kukꞌil raj judiꞌabꞌ y kisachisam kinaꞌoj ri qatinamit. 21 Ma ketajin che uyaꞌik kꞌutunik na taqal ta chiqe riꞌoj kaqakꞌulu, y na utz ta nenareꞌ kaqatijoj qibꞌ che, ma riꞌoj oj aj Roma —xechaꞌ.
22 Ekꞌuchiriꞌ, xeyaktaj ri tinamit chikij; y ri e aj qꞌatal tzij xetaqan che karaqix ri kiqꞌuꞌ chaꞌ kabꞌalakꞌux kipa. 23 Tekꞌuchiriꞌ lik bꞌalakꞌum chi kipa, xekikꞌam bꞌi pa cárcel. Y ri e aj qꞌatal tzij xkibꞌiꞌij che raj chajal re ri cárcel lik kebꞌuchajij chaꞌ na kebꞌanimaj taj.
24 Ewi raj chajal re ri cárcel xew xukꞌul wa taqanik, xebꞌukꞌam bꞌi ri Pablo y ri Silas y xebꞌuyaꞌa lo kꞌa pa lik naj wi upa che ri cárcel. Yey chaꞌ na kebꞌel tuloq, xuya ri kaqan pa laqꞌ cheꞌ. 25 Pero pa tikꞌil aqꞌabꞌ kꞌut, ri Pablo y ri Silas kakiꞌan orar y kakibꞌixoj bꞌixobꞌal che ri Dios. Yey e taq kꞌu ri e kꞌo pa ri cárcel kekitataꞌ.
26 Xaqikꞌateꞌt kꞌut xpe jun nimalaj kabꞌraqan y xujeq kuyikiyaꞌ kꞌa pa raqanibꞌal ri cárcel. Na jampatana kꞌu riꞌ xejaqajobꞌ ronoje taq ri okibꞌal re ri cárcel y xesotosobꞌ taq ri karena chike ri e kꞌo pa ri cárcel.
27 Echiriꞌ xkꞌun saq chwa raj chajal re ri cárcel, xrilo e jaqal taq chi ri okibꞌal re ri cárcel. Xresaj kꞌu lo ru espada chaꞌ kukamisaj ribꞌ; ma e chwach rire, konoje ri e kꞌo chi presoyil xebꞌanimaj bꞌi.
28 Pero ri Pablo ko xsikꞌinik, jewaꞌ xubꞌiꞌij che:
—¡Makꞌo maꞌan che awibꞌil awibꞌ, ma qonoje oj kꞌo wara! —xchaꞌ.
29 Ekꞌu riꞌ raj chajal re ri cárcel xutzꞌonoj aqꞌ y lik kanik xok bꞌi. Kabꞌirbꞌotik xuxukubꞌaꞌ ribꞌ chikiwach ri Pablo y ri Silas. 30 Ewi xebꞌereselaꞌ loq y xutzꞌonoj chike:
—Achijabꞌ, ¿saꞌ ri kanꞌano chaꞌ kinkolobꞌetajik? —xchaꞌ.
31 Ekꞌu rike xkibꞌiꞌij che:
—Chakojo rubꞌiꞌ ri Qanimajawal Jesucristo y jelaꞌ katkolobꞌetaj riꞌat kukꞌ konoje ri e kꞌo pa wocho —xechaꞌ.
32 Xkitzijoj kꞌu ri Utzilaj Tzij re ri Qanimajawal che rire y chike konoje ri e kꞌo pa rocho.
33 Chupa kꞌu ru orayil laꞌ la aqꞌabꞌ, raj chajal re ri cárcel xebꞌukꞌam bꞌi chaꞌ kuchꞌaj uwach ri kikꞌax. Tekꞌuchiriꞌ, xukꞌul ri bautismo rire junam kukꞌ konoje ri e kꞌo pa rocho. 34 Xebꞌukꞌam kꞌu bꞌi ri Pablo y ri Silas chirocho y xebꞌutzuqu. Lik xkiꞌkotik junam kukꞌ konoje ri e kꞌo pa rocho ruma ri xkꞌubꞌiꞌ kikꞌuꞌx rukꞌ ri Dios.
35 Ekꞌuchiriꞌ xsaqirik, ri e aj qꞌatal tzij xekitaq bꞌi jujun ausiliaribꞌ§ “Ausiliaribꞌ”: Rike e pachaꞌ policías waqꞌij ora. chilaꞌ rukꞌ raj chajal re ri cárcel chaꞌ keꞌkibꞌiꞌij waꞌ: «Chebꞌatzoqopij bꞌi laꞌ la achijabꞌ.»
36 Ekꞌu raj chajal re ri cárcel xuqꞌatisaj waꞌ chwa ri Pablo, jewaꞌ xubꞌiꞌij:
—Ri e aj qꞌatal tzij kitaqom lo ubꞌiꞌxikil chaꞌ katzoqpix bꞌi alaq; jekꞌuriꞌlaꞌ utz kel bꞌi alaq chi utzil chomal —xcha chike.
37 Pero ri Pablo xubꞌiꞌij chike ri ausiliaribꞌ:
—¡Na kojꞌek taj! Ma xkibꞌalakꞌuj qapa chiwachil, yey riꞌoj oj aj Roma. Y xojkiya ne pa cárcel, tobꞌ e laꞌ na jinta qꞌatbꞌal tzij xkiꞌano chaꞌ kaqꞌalajinik we kꞌo qamak o na jintaj. Yey kꞌu riꞌ woꞌora, xa xeꞌlaqꞌay kakaj kojkesaj bꞌi. ¡Waꞌ na usukꞌ ta kꞌenoq! We e riꞌ, e chepeta rike chaꞌ kojkesaj bꞌi —xchaꞌ.
38 Ekꞌu ri ausiliaribꞌ xeꞌkiqꞌatisaj waꞌ chikiwach ri e aj qꞌatal tzij, y rike lik xkixiꞌij kibꞌ echiriꞌ xkito e aj Roma ri Pablo y ri Silas. 39 Xebꞌopon kꞌu kukꞌ y lik xkitzꞌonoj chike kikuyu kimak. Tekꞌuchiriꞌ, xekesaj lo chupa ri cárcel y lik xebꞌelaj chike chaꞌ kebꞌel bꞌi chupa ri tinamit.
40 Ewi ri Pablo y ri Silas xebꞌel bꞌi chupa ri cárcel y xkimaj bꞌi chirocho ri Lidia. Xebꞌeꞌkila kꞌu kan ri kikojom rubꞌiꞌ ri Cristo, xekipixabꞌaj y xkinimarisaj kan kikꞌuꞌx. Y xebꞌel kꞌu bꞌi chiriꞌ.

*16:4 Hch. 15:23-29

*16:6 Chwach apanoq, ri Dios xuya luwar che ri Pablo kutik iglesias chilaꞌ.

16:10 Wara ri Lucas, ri katzꞌibꞌan wa libro, kujeq kubꞌiꞌij “riꞌoj”. Echiriꞌ jelaꞌ kubꞌiꞌij, keꞌelawi ri Lucas rachbꞌilam ri Pablo che ri kibꞌenam.

16:14 “Morato”: Kil “púrpura” pa vocabulario.

§16:35 “Ausiliaribꞌ”: Rike e pachaꞌ policías waqꞌij ora.