6
Ri Jesús e rajaw ri qꞌij re uxlanibꞌal
(Mt. 12:1-8; Mr. 2:23-28)
E xuꞌan waꞌ chupa jun qꞌij re uxlanibꞌal: Ri Jesús kukꞌ rutijoꞌn katajin kikꞌowik pa taq tikoꞌn re trigo, yey rutijoꞌn kakichꞌupilaꞌ bꞌi ri trigo, kakiqil rukꞌ ri kiqꞌabꞌ y kakitijo.
Ekꞌuchiriꞌ, jujun chike ri fariseos xkitzꞌonoj chike:
—¿Suꞌbꞌe kiꞌan riꞌix ri na taqal taj kaꞌaniꞌ chupa ri qꞌij re uxlanibꞌal? —xechaꞌ.
Ekꞌu ri Jesús xukꞌul uwach:
—¿Na ajilam ta nebꞌa alaq ri xuꞌan ri David echiriꞌ rire kukꞌ ri rachbꞌiꞌil xenumik? Xok kꞌu chupa ri Rocho Dios y xukꞌam ri pam yaꞌtal chi puqꞌabꞌ ri Dios. Xutijo y xujach chike ri rachbꞌiꞌil;* 1 S. 21:1-6 yey waꞌ na taqal ta chike kakitijo, ma xew taqal chike raj chakunel pa ri Rocho Dios kakitijo —xchaꞌ. Y xukꞌisbꞌej kukꞌ, jewaꞌ xubꞌiꞌij: —Ralaxel Chikixoꞌl Tikawex e ne rajaw ri qꞌij re uxlanibꞌal —xchaꞌ.
Ri Jesús kukunaj jun achi chaqijinaq uqꞌabꞌ
(Mt. 12:9-14; Mr. 3:1-6)
E xuꞌan waꞌ chupa jun chik qꞌij re uxlanibꞌal: Ri Jesús xok chupa jun sinagoga y xujeqo kakꞌutunik. Chiriꞌ kꞌu riꞌ kꞌo jun achi chaqijinaq ruqꞌabꞌ uwikiqꞌabꞌ. Yey raj kꞌutunel re ri tzijpixabꞌ y ri fariseos lik kikꞌakꞌalem we ri Jesús kukunaj waꞌchi chupa wa qꞌij re uxlanibꞌal, chaꞌ jelaꞌ kakikoj umak.
Noꞌj ri Jesús retaꞌam saꞌ ri kakichꞌobꞌo y xubꞌiꞌij kꞌu che rachi chaqijinaq ruqꞌabꞌ:
—Chatyaktajoq y chatkꞌola chiqawach qonoje —xchaꞌ. Ewi rachi xyaktajik y xtakꞌiꞌ chikiwach.
Ekꞌuchiriꞌ, ri Jesús xubꞌiꞌij chike:
—Kanꞌan jun tzꞌonobꞌal che alaq. ¿Saꞌ ri lik usukꞌ kaꞌaniꞌ chupa ri qꞌij re uxlanibꞌal: E kaꞌaniꞌ ri utz, o e ri na utz taj? ¿Utz kakolobꞌex rukꞌaslem junoq o kayaꞌ luwar che kakamik? —xchaꞌ.
10 Ekꞌuchiriꞌ, ri Jesús xutzuꞌ kiwach konoje ri e kꞌo chiriꞌ, y xubꞌiꞌij che rachi:
—Chasukꞌupij raqꞌabꞌ —xchaꞌ.
Rachi e xuꞌano, y ruqꞌabꞌ xutzirik.
11 Ekꞌu ri fariseos y ri aj kꞌutunel re ri tzijpixabꞌ lik xpe koyowal y xkijeq kakichꞌaꞌtibꞌej chikiwach saꞌ ri kakiꞌan che ri Jesús.
Ri Jesús kebꞌuchaꞌ kabꞌlajuj utaqoꞌn
(Mt. 10:1-4; Mr. 3:13-19)
12 Kꞌo jun qꞌij ri Jesús xeꞌek chwa juyubꞌ chaꞌ kuꞌana orar. Xikꞌow kꞌu jun aqꞌabꞌ kachꞌaꞌt rukꞌ ri Dios. 13 Echiriꞌ xsaqirik, xebꞌusikꞌij rutijoꞌn y chike waꞌ xebꞌuchaꞌ kabꞌlajuj, y xubꞌiꞌij rike e “taqoꞌn”.* “Taqoꞌn”: Pa ri chꞌaꞌtem griego y pa kaxtila waꞌ e “apóstol”. Kabꞌiꞌx “taqoꞌn” chike ri kabꞌlajuj utijoꞌn ri Jesús, ri xechaꞌ ruma Rire chaꞌ kakitzijoj ri Utzilaj Tzij y kakitik iglesias. 14 E kibꞌiꞌ waꞌ:
Simón ri xkoj Pedro che
y ruchaqꞌ Andrés,
Jacobo
y Juan,
Felipe,
Bartolomé,
15 Mateo,
Tomás,
Jacobo rukꞌajol ri Alfeo,
Simón ri kabꞌiꞌx che “ri Zelote”,
16 Judas rukꞌajol ri Jacobo, Pa ri chꞌaꞌtem griego kubꞌiꞌij “Judas re Jacobo”. Ri Judas kabꞌiꞌx también “Tadeo” y “Lebeo” che. Mt. 10:3; Mr. 3:18
y Judas aj Iscariot, “Iscariot”: Waꞌ e utinamit ri Judas. ri xkꞌayin re ri Jesús.
Ri Jesús kebꞌukajmaj ukꞌiyal winaq
(Mt. 4:23-25)
17 Tekꞌuchiriꞌ, ri Jesús kukꞌ rutijoꞌn xeqaj lo chwa ri juyubꞌ y xekꞌojiꞌ pa jun taqꞌaj kukꞌ ukꞌiyal winaq re ronoje taq ri luwar re Judea, re Jerusalem yey re Tiro y re Sidón, kebꞌ tinamit e kꞌo chuchiꞌ ri mar. Rike e petinaq chaꞌ kakita ri kꞌutunik re ri Jesús y chaꞌ kekunutaj bꞌi che ri kiyabꞌil. 18 Yey janipa ri kitijom kꞌax kuma ri itzelilaj uxlabꞌixel, kekunutajik. 19 Ruma kꞌu ri kiyabꞌil, konoje ri winaq kakaj kakichap ri Jesús, ma Rire rukꞌ ruchuqꞌabꞌ kebꞌukunaj konoje.
Ri Jesús kakꞌutun chikiwach rutijoꞌn
(Mt. 5:1-12)
20 Ekꞌuchiriꞌ, ri Jesús xutzuꞌ kiwach rutijoꞌn y xubꞌiꞌij chike:
«Nim iqꞌij iwalaxik tobꞌ ix nibꞌaꞌ, ma ix kukꞌil ri e kꞌo puqꞌabꞌ ri Dios.
21 Nim iqꞌij iwalaxik tobꞌ woꞌora kitij numik, ma kopon na ri qꞌij echiriꞌ kixkubꞌiꞌ chi utz ma ri Dios kuya ronoje ri kajawax chiwe.
Nim iqꞌij iwalaxik tobꞌ woꞌora kixoqꞌik, ma kopon na ri qꞌij echiriꞌ kanoj ri iwanimaꞌ che kiꞌkotemal.
22 Nim iqꞌij iwalaxik echiriꞌ lik tzel kixil kuma ri winaq, kixkesaj bꞌi chikixoꞌl, kakikꞌaq bꞌi uqꞌij ribꞌiꞌ, kakibꞌiꞌij chiwe lik itzel iwachlibꞌal ruma ix utijoꞌn Ralaxel Chikixoꞌl Tikawex.
23 »Echiriꞌ kaꞌan waꞌ chiwe, lik chixkiꞌkotoq y chixbꞌixonoq, ma lik nim ri rajil ukꞌaxel kikꞌul chilaꞌ chikaj. Makam kꞌu iwanimaꞌ che echiriꞌ kixyaꞌ pa kꞌax; ma e taq ri keꞌanaw waꞌ chiwe, e kakiꞌano pachaꞌ ri kiꞌanom lo ri katiꞌ-kimam ojertan chike ri e qꞌalajisanelabꞌ re ri Dios.
24 Toqꞌoꞌ kꞌu wach ralaq alaq bꞌeyomabꞌ,§ “Bꞌeyomabꞌ”: Waꞌ e ri xew kubꞌul kikꞌuꞌx rukꞌ ri kibꞌeyomalil yey na kubꞌul ta kikꞌuꞌx rukꞌ ri Dios. ma kꞌulum chi alaq ri kuya kiꞌkotemal che alaq, noꞌj moyeꞌej chi kꞌu alaq we kꞌa kakꞌul alaq waꞌ chiqawach apanoq.
25 Toqꞌoꞌ wach alaq ri lik kꞌo katij alaq woꞌora, ma chiqawach apanoq katij alaq numik.
Toqꞌoꞌ wach alaq ri lik kakiꞌkot alaq woꞌora, ma chiqawach apanoq kakꞌojiꞌ alaq pa bꞌis.
26 Toqꞌoꞌ wach alaq echiriꞌ lik kayak qꞌij alaq, ma ojertan jelaꞌ xkiꞌan ri chuꞌqaw alaq, e xkiyak kiqꞌij ri qꞌalajisanelabꞌ xa e sokosoꞌnel.
Ri Jesús kakꞌutun chwi ri rutzil kꞌuꞌxaj
(Mt. 5:38-48; 7:12)
27 »Woꞌora kambꞌiꞌij chiwe riꞌix ri kixtaw we: Kꞌax chebꞌinaꞌa ri e aj retzelal kꞌuꞌx chiwij. Chiꞌana ri utz chike ri tzel kebꞌilow iwe. 28 Chitzꞌonoj ri rutzil ukꞌuꞌx ri Dios pakiwi ri kakitzꞌonoj ri na utz taj piwi riꞌix. Chiꞌana kꞌu orar pakiwi ri tzel kechꞌaꞌt chiwij.** We kꞌo kakiꞌan ri na utz taj chiqe, na ubꞌe taj kaqaꞌan qeꞌoj kukꞌ; e qatzꞌonoj che ri Dios chaꞌ kok ri utz pa kanimaꞌ rike. 29 Y we kꞌo junoq kupachꞌ qꞌabꞌ xeꞌ aweꞌ, chayaꞌa luwar che kupachꞌ ri jun chik xe aweꞌ. Y we kꞌo junoq kumaj raqꞌuꞌ re pisbꞌal awij, chayaꞌa ne luwar che kukꞌam bꞌi rakoton. 30 Chatsipan che ri nibꞌaꞌ we kutzꞌonoj toꞌbꞌal chawe. Y we kꞌo junoq kumaj rubꞌitaq awe, matzꞌonoj tanchi che. 31 Ekꞌu riꞌix chiꞌana chike ri tikawex jelaꞌ pachaꞌ ri kiwaj kakiꞌan rike chiwe.
32 »Ma we xew kꞌax kebꞌinaꞌ ri kꞌax kenaꞌw iwe, michꞌobꞌ raqan taqal chiwe kayak iqꞌij ruma waꞌ; ma jenelaꞌ kakiꞌan taq ri winaq aj makibꞌ; rike xew kꞌax kekinaꞌ ri kꞌax kenaꞌw ke. 33 Y we xew kiꞌan ri utz chike ri kakiꞌan ri utz chiwe, michꞌobꞌ raqan we taqal chiwe kayak iqꞌij ruma waꞌ; ma jenelaꞌ kakiꞌan taq ri winaq aj makibꞌ. 34 Yey we xew kiya chaqꞌiꞌm chike ri iwetaꞌam chik kikꞌul na ri chiqꞌimbꞌal re chike, michꞌobꞌ raqan we taqal chiwe kayak iqꞌij ruma waꞌ; ma jenelaꞌ kakiꞌan taq ri winaq aj makibꞌ; xew kechiqꞌiman chike ri kakiya chiqꞌimbꞌal re chike.
35 »Noꞌj riꞌix, kꞌax chebꞌinaꞌa ri tzel kebꞌilow iwe y chiꞌana ri utz chike. Chiyaꞌa chaqꞌiꞌm na jinta kꞌo kiwoyꞌej chwach. We kiꞌan waꞌ, lik nim ri sipanik kikꞌul chilaꞌ chikaj; yey ekꞌuchiriꞌ, paqatzij wi kixuꞌan ix ralkꞌoꞌal ri Jun kataqan chwi ronoje, ma jelaꞌ kuꞌan Rire, kukꞌut ri rutzil ukꞌuꞌx chike ri itzel kikꞌuꞌx, ri na ketioxin ta chwach ri Dios. 36 Kꞌola kꞌu riꞌ ri kꞌaxnaꞌbꞌal kꞌuꞌxaj iwukꞌ jelaꞌ pachaꞌ ri Qaqaw Dios lik kꞌo kꞌaxnaꞌbꞌal ukꞌuꞌx.
Miqꞌat tzij pakiwi jujun chik
(Mt. 7:1-5)
37 »Miꞌan ri xa piwe riꞌix kixuꞌan aj qꞌatal tzij pakiwi jujun chik, y jelaꞌ na kaqꞌat ta kꞌu tzij piwi riꞌix. Miꞌan ri kꞌax kixchꞌaw chikij jujun chik, y jelaꞌ na kaꞌan ta waꞌ chiwe riꞌix. We kꞌo junoq kamakun chiwij, chikuyu umak y jelaꞌ kakuytaj imak riꞌix.
38 Chixsipanoq y jelaꞌ ri Dios kasipan chiwe rukꞌ jun pajbꞌal lik nim, lik tzanal upa y kapulputik; ma rukꞌ ri pajbꞌal kixpajan wi riꞌix, rukꞌ tanchi wa pajbꞌal kaꞌan pajanik chiwe» xcha ri Jesús.
39 Y xubꞌiꞌij jun kꞌambꞌal naꞌoj chike:
«¿Utz nebꞌa juna potzꞌ kukꞌam uwach jun chik potzꞌ? ¿Na kebꞌeꞌtzaq ta nawi kikabꞌichal pa siwan? 40 Juna tijoꞌn na retaꞌam ta más chwa ri retaꞌam rutijonel. Yey we lik kꞌi ri kumajo, riꞌ e kuꞌana pachaꞌ rutijonel.
41 »¿Suꞌchak e lik katzutzaꞌ rukꞌaj cheꞌ kꞌo chupa ruwach rawatz-achaqꞌ yey e na katok ta il che resaxik ri cheꞌ qꞌebꞌel chupa rawach riꞌat? 42 Y we na katok ta kꞌu il che ri cheꞌ qꞌebꞌel chupa rawach riꞌat, ¿utz nawi kabꞌiꞌij che rawatz-achaqꞌ: “Watz-nuchaqꞌ, chayaꞌa luwar chwe kanwesaj la jun ukꞌaj cheꞌ kꞌo chupa rawach”? ¡Na utz taj! ¡Xa kebꞌ apalaj! Nabꞌe na chawesaj lo la cheꞌ qꞌebꞌel chupa rawach riꞌat, y jelaꞌ kat-tzuꞌn chi utz chaꞌ katoꞌ rawatz-achaqꞌ che resaxik lo rukꞌaj cheꞌ kꞌo chupa ruwach rire.
Ruchꞌaꞌtem ri tikawex kukꞌutu saꞌ ri kꞌo pa ranimaꞌ
(Mt. 7:15-20)
43 »Jinta juna chomilaj cheꞌ kuya ujiqꞌobꞌalil na chom taj, yey juna cheꞌ na chom taj, na kuya ta ujiqꞌobꞌalil chom. 44 Ma ronoje cheꞌ etaꞌmatal uwach ruma rujiqꞌobꞌalil. Na kamol ta higos che taq ri xulukej y na kamol ta uvas che taq ri xukuyeꞌ.
45 »Jekꞌulaꞌ e junoq utz ukꞌuꞌx, echiriꞌ kachꞌaꞌtik, e kel lo ri utz ukꞌolom chupa ri ranimaꞌ. Yey e junoq itzel ukꞌuꞌx, echiriꞌ kachꞌaꞌtik, e kel lo ri na utz taj ukꞌolom chupa ri ranimaꞌ. Ma rukꞌ ruchꞌaꞌtem ri tikawex, kaqꞌalajinik saꞌ ri kꞌo chupa ri ranimaꞌ.
Ri ja tzꞌaqom lo paꞌbꞌaj y ri ja xꞌaniꞌ pa sanyebꞌ
(Mt. 7:24-27)
46 »¿Suꞌchak kibꞌiꞌij chwe “Qajawal, Qajawal”, yey na kiꞌan ta ri kambꞌiꞌij chiwe? 47 Kambꞌiꞌij kꞌu chiwe china rukꞌ kajunimax wi ri jun kape wukꞌ, kuta ri nutzij y kuꞌan janipa ri kambꞌiꞌij:
48 »Waꞌ e kanjunimaj rukꞌ jun achi xuyak jun rocho. Xukꞌot ri jul y lik naj xuqasaj y xutzꞌaq kꞌu lo ruparaqan ri ja chwi abꞌaj. Y echiriꞌ xpe lo jabꞌ, lik xnimar ri nimayaꞌ y rutzaꞌm ri yaꞌ lik xuroj ribꞌ che ri ja; yey ri ja xuchꞌij uchuqꞌabꞌ, ma chwi abꞌaj tzꞌaqom lo wi. 49 Noꞌj ri jun xuta ri nutzij y na xuꞌan ta janipa ri kambꞌiꞌij, e kanjunimaj rukꞌ jun achi xuꞌan ri rocho pa sanyebꞌ y na xukoj ta lo ukowil ruparaqan ri ja. Y echiriꞌ lik xnimar ri nimayaꞌ, rutzaꞌm yaꞌ lik xuroj ribꞌ che ri ja. Ekꞌu riꞌ ri ja xwuluwubꞌ bꞌi y xsach uwach» xcha ri Jesús.

*6:4 1 S. 21:1-6

*6:13 “Taqoꞌn”: Pa ri chꞌaꞌtem griego y pa kaxtila waꞌ e “apóstol”. Kabꞌiꞌx “taqoꞌn” chike ri kabꞌlajuj utijoꞌn ri Jesús, ri xechaꞌ ruma Rire chaꞌ kakitzijoj ri Utzilaj Tzij y kakitik iglesias.

6:16 Pa ri chꞌaꞌtem griego kubꞌiꞌij “Judas re Jacobo”. Ri Judas kabꞌiꞌx también “Tadeo” y “Lebeo” che. Mt. 10:3; Mr. 3:18

6:16 “Iscariot”: Waꞌ e utinamit ri Judas.

§6:24 “Bꞌeyomabꞌ”: Waꞌ e ri xew kubꞌul kikꞌuꞌx rukꞌ ri kibꞌeyomalil yey na kubꞌul ta kikꞌuꞌx rukꞌ ri Dios.

**6:28 We kꞌo kakiꞌan ri na utz taj chiqe, na ubꞌe taj kaqaꞌan qeꞌoj kukꞌ; e qatzꞌonoj che ri Dios chaꞌ kok ri utz pa kanimaꞌ rike.