Tikinčiųjų paveldo vertimas I Timotiejui 2

1 Taigi *raginu visų pirma †išsakyti maldavimų, maldų, ‡užtarimų ir dėkojimų už visus žmones, 2 už karalius ir visus, esančius valdžioje, kad gyventume taikų ir ramų gyvenimą visokeriopame dievotume ir §doringame rimtume, 3 nes tai gera, be to priimtina akyse mūsų Išgelbėtojo, Dievo, 4 kuris nori, kad visi žmonės būtų išgelbėti *ir ateitų į †aiškų tiesos pažinimą. 5 Nes yra vienas Dievas ir vienas Dievo ir žmonių Tarpininkas – žmogus Kristus Jėzus, 6 kuris atidavė save, kitų vietą užimančią išpirką už visus, ‡savalaikį liudijimą. 7 Tam aš esu paskirtas šaukliu ir apaštalu – sakau tiesą Kristuje, nemeluoju, – kitataučių mokytoju tikėjime ir tiesoje. 8 Taigi §pareiškiu valią, kad kiekvienoje vietoje vyrai melstųsi, keldami *šventas rankas, be rūstybės ir nesutarimo. 9 Panašiu būdu, kad ir moterys †droviai ir santūriai puoštųsi padoria apranga, ne supintais plaukais ar auksu, ar perlais, ar brangiais drabužiais, 10 bet tuo, kas dera moterims, ‡išpažįstančioms dievotumą – gerais darbais. 11 Moteris tesimoko §tyliai, su visišku pavaldumu. 12 Ir neleidžiu, kad moteris mokytojautų nei kad *viršininkautų †vyriškiui, bet ‡kad laikytųsi tyliai, 13 nes pirmas buvo supavidalintas Adomas, paskui – Ieva. 14 Ir Adomas nebuvo apgautas, bet moteris apgauta §nusižengė. 15 Tačiau ji bus išgelbėta per *tam tikrą gimdymą, jeigu †jos su ‡santūrumu pasiliks tikėjime ir meilėje ir šventume.

*2:1 „raginu“ – Arba „maldauju“, „jums padedamas bei įspėdamas raginu“.

†2:1 „išsakyti“ t. „daryti“, „atlikti“.

‡2:1 „užtarimų“ t. y. tarp artimų asmenų drąsiai pasakytų pageidavimų.

§2:2 „doringame rimtume“ – Arba „gerbtinume“, „pagarbume“. Tas pats gr. žodis vartojamas ir I Tim 3:4.

*2:4 „ir“ – Arba „tai yra“.

†2:4 aiškų tiesos pažinimą“ – Arba „tikslų tiesos pažinimą“, „tiesos pažinimą iš arti“, „tikrą tiesos pažinimą“.

‡2:6 „savalaikį liudijimą“ – T. „liudijimą , duotą jo paties (t. y. liudijimo) laikais“.

§2:8 „pareiškiu valią“ – Arba „išdėstau norą“, „noriu“.

*2:8 „šventas“ – Arba „nesuterštas“, t. y. keldami rankas, kurios nėra nedoro elgesio suteptos.

†2:9 „droviai“ – Gr. žodis vartojamas tik čia ir Hbr 12:28, „pagarbiu drovumu“.

‡2:10 „išpažįstančioms“ – Arba „pasisakiusioms už“. Žr. I Tim 6:21.

§2:11 „tyliai“ – Gr. „tyloje“.

*2:12 „viršininkautų vyriškiui“ – Arba „savivaliautų prieš vyriškį“, „užsiimtų valdyti vyriškį“.

†2:12 „vyriškiui“ – Gr. kalbos žodis leidžia išversti „vyrui“ (jos sutuoktiniui), bet kontekstas rodo į vaidmenis Viešpaties Jėzaus bažnyčioje (susirinkime), kurioje bus ir kitų vyriškių.

‡2:12 „kad laikytųsi tyliai“ – Gr. „būtų tyloje“.

§2:14 „nusižengė“ – Gr. „pasidarė nusižengime“.

*2:15 „tam tikrą“ – Gr. žymimasis artikelis; arba „tą“.

†2:15 „jos“ – Arba „jie“. Gr. kalbos tekstas pereina nuo vns. („ji“) į dgs. („jos“ arba „jie“). Kadangi gr. tekste yra tik veiksmažodžiai (nėra įvardžių), gramatikos pagrindu yra neįmanoma nustatyti, ar šiame sakinyje numatomas mot. ar vyr. giminės veiksnys, t. y., ar turi būti „jeigu jos […] pasiliks“ ar „jeigu jie […] pasiliks“. Labiausiai tikėtina, kad kalbama vien apie moteris, bet įmanoma, kad kalbama apie jas kartu su jų vaikais ir / arba vyrais.

‡2:15 „santūrumu“ – Arba „sveiku protu“.