Tikinčiųjų paveldo vertimas II Korintiečiams 1

Antras laiškas korintiečiams

1 Paulius, Dievo valia Jėzaus Kristaus apaštalas, ir brolis Timotiejus – Dievo bažnyčiai, esančiai Korinte, *ir visiems šventiesiems, esantiems visoje Achajoje. 2 Malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus. 3 Tebūna palaimintas Dievas, tai yra mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, †apstaus gailestingumo Tėvas ir ‡visos paguodos Dievas, 4 kuris mus §guodžia kiekviename mūsų prispaudime, kad būtume pajėgūs *guosti tuos, kurie yra bet kokiame prispaudime, ta †paguoda, kuria mes patys esame Dievo guodžiami, 5 nes kaip ‡kentėjimai dėl Kristaus gausėja mums, taip per Kristų gausėja ir mūsų paguoda. 6 Ir jei kenčiame priespaudą, tai jūsų paguodai ir išgelbėjimui, kuris yra veiksmingas ištveriant tokius pačius kentėjimus, kuriuos ir mes kenčiame; arba, jei esame guodžiami, tai yra jūsų paguodai ir išgelbėjimui. 9 §taip, mes patys savyje *jautėmės gavę mirties nuosprendį, kad nepasitikėtume savimi, bet Dievu, kuris prikelia mirusius.

20 nes kiek tik yra Dievo pažadų, †jie jame yra „taip“, ir jame yra „Amen“ ‡tam, kad per mus būtų šlovė Dievui.

*1:1 „ir […] šventiesiems“ – T. „su […] šventaisiais …“.

†1:3 „apstaus gailestingumo“ t. „gailestingumų“.

‡1:3 „visos paguodos“ – Arba „visokio / viso padrąsinimo / guodžiančio paskatinimo“.

§1:4 „guodžia“– Arba „padrąsina“.

*1:4 „guosti“ – Arba „padrąsinti“.

†1:4 „paguoda“– Arba „padrąsinimu“.

‡1:5 „kentėjimai dėl Kristaus gausėja mums“ – Arba „mumyse gausėja Kristaus kentėjimai“.

§1:9 „taip“ – Arba „bet“; tačiau, gr. „alla“ čia turbūt vartojamas kaip 6 k. II Kor 7:11.

*1:9 „jautėmės gavę“ – Gr. „esame turėję“.

†1:20 „jie jame yra „taip“, ir jame yra „Amen““ – Kristus yra tas, per kurį Dievas Tėvas išpildo visus savo pažadus žmonijai ir Juo tikintiesiems. Žr. Mt 5:17, Lk 24:44, Rom 4:16, I Jn 2:25 ir kitas eilutes apie pažadų ištesėjimą.

‡1:20 „tam, kad per mus būtų šlovė Dievui“ – T. „į šlovę Dievui per mus“. Turbūt prasmė ta, kad Dievui atitenka šlovė, kai mes skelbiame Jo pažadus ir tikime jais, nes Jis visada ištesi savo žodį. Kai kas galvoja, kad „mes“ čia rodo tik į Pauliaus misionierišką komandą, ir tai galima interpretacija, nes II Kor 1:19 Paulius minėjo ir Silvaną (Silą) ir Timotiejų. Iš kitos pusės, Paulius dažnai vartoja žodį „mes“ kalbant apie visus tikinčiuosius.