*1:2 „Ir“ – Arba „Bet“.
†1:2 „sklandė“ – Arba „plazdeno“, „pleveno“. Hbr. žodis רָחַף (rachaf) vartojamas ir Įst 32:11, Jer 23:9.
‡1:5 „pirmoji“ – Arba „viena“.
§1:6 „skliautinė platybė“ – Arba „dangaus skliautas“.
*1:7 „skliautinę platybę“ – Arba „dangaus skliautą“ (3 k.).
†1:8 „skliautinę platybę“ – Arba „dangaus skliautą“.
‡1:8 „dangumis“ – Arba „padangėmis“.
§1:11 „augmeniją“ – Arba „šviežius žalumynus“, „žalius augalus“, „minkštą žolę“.
*1:12 „augmeniją“ – Arba „šviežius žalumynus“, „žalius augalus“, „minkštą žolę“.
†1:14 „kaip ženklai, pažymintys ir nustatytus laikus, ir dienas ir metus“ – Arba „kaip nustatytų laikų ženklai, tai yra dienų ir metų ženklai“; t. „kaip ženklai ir kaip nustatyti laikai ir kaip dienos ir metai“.
‡1:15 „apšviestų žemę“ – Arba „šviestų virš žemės“.
§1:17 „apšviestų žemę“ – Arba „šviestų virš žemės“.
*1:20 „veisia knibždančių gyvų padarų“ – Arba „knibžda knibždančiais gyvais padarais“, „knibžda knibždančiomis gyvomis būtybėmis“, „knibžda nuo gyvų kvėpuojančių / sielinių padarų knibždyno / veisimosi“; hbr. tekste yra kuopinis vns., todėl t. „nuo gyvos būtybės knibždyno / veisimosi“.
†1:20 „paukščiai“ – Arba „skrajūnai“, „sparnuočiai“. Hbr. žodis עוֹף (of) apima ir kitus sparnuotus padarus, pvz., Įst 14:19 tuo žodžiu minimi sparnuoti vabalai.
‡1:20 „matomos dalies“ – T. „veido“; arba „priešakinės dalies“.
§1:21 „visus judančius gyvus padarus“ – Hbr. k. kuopinis vns., „kiekvieną judantį gyvą padarą“.
*1:21 „judančius“ – Arba „grakščiai judančius“
†1:21 „kuriuos veisė“ – Arba „nuo kurių knibždėjo“.
‡1:24 „išveda“ – Tas pats hbr. žodis Prd 1:12 eilutėje.
§1:24 „gyvulius“ – Arba „galvijus“; hbr. žodis rodo į didesnius prijaukintus gyvūnus (pvz., Prd 47:18) ir kartais net į laukinius žvėris (pvz., liūtą, Pat 30:30 eilutėje).
*1:25 „žemės“ – Hbr. „erets“.
†1:25 „dirvos“ – Hbr. „adamah“; arba „žemės“.
‡1:26 „juda“ – Arba „grakščiai juda“.
§1:27 „žmogų“ – Gal „žmoniją“.
*1:27 „jį“ – Hbr. žodis gali būti suprantamas kaip kuopinis daiktavardis, t. y. „juos“.
†1:28 „užvaldykite“ – Arba „darykite ją pavaldžią“, t. y., žemė yra įrankis, kuris Dievo duotas žmonėms, kad būtų naudojama jų gerovei.
‡1:28 „juda“ – Arba „grakščiai juda“.
§1:30 „judantiems“ – Arba „grakščiai judantiems“.
*1:30 „gyvasties esmę“ – Arba „gyvą sielą“, „gyvą būtybę“; hbr. nepeš chai, t. y. kvėpuojanti būtybė, turinti fizinę gyvybę; kai vėliau (Prd 2:7) bus kalbama apie žmogų, bus aišku, kad Dievas įkvėpė kitokią gyvybę arba alsavimą į žmogų (hbr. „nešamah“), ir po to žmogus tapo gyva siela, t. y. „nepeš chai“.