22
19 Ir paėmęs duoną ir padėkojęs, ją laužė, ir davė jiems, sakydamas: „Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas; tai darykite mano atminimui.“ 20 Tokiu pat būdu jis *„paėmė ir taurę“ – Gr. kalboje žodis „taurė“ yra vardininko linksnio.paėmė ir taurę po vakarienės valgymo, sakydamas: „Ši taurė yra naujoji sandora mano †„krauju“ – Arba „kraujyje“.krauju, kuris už jus išliejamas. 21 Bet štai mane išduodančiojo ranka yra su manimi ant stalo. 22 Ir iš tiesų Žmogaus Sūnus eina, kaip buvo paskirta, bet vargas tam žmogui, per kurį jis yra išduotas!“ 24 Ir tarp jų taip pat kilo ginčas, kuris iš jų yra laikomas didžiausiu. 25 O jis jiems tarė: ‡„Tautų“ – Arba „Kitataučių“, „Pagonių“.„Tautų karaliai jiems viešpatauja, ir tie, kurie jas užvaldo, §„yra vadinami“ – Arba „vadinasi“.yra vadinami *„geradariais“ – Arba „mecenatais“, „remėjais“. Ką turėjo tie karaliai, tą jie gavo iš pavaldinių. Bet, kai trupinius dalydavo pavaldiniams, reikėjo pavadinti tokius karalius geradariais!geradariais. 26 Bet jūs ne taip darykite. Priešingai, didžiausiasis tarp jūsų †„tebūna“ – Arba „turi būti“.tebūna tarsi jauniausiasis, o kas vadovauja lyg tas, kuris tarnauja. 27 Nes katras yra didesnis – kuris ‡„sėdi“ (2 k.) – Arba „atsilošia“.sėdi prie stalo ar kuris patarnauja? Argi ne tas, kuris sėdi prie stalo?! Tačiau aš tarp jūsų esu kaip tas, kuris patarnauja. 28 O jūs esate tie, kurie pasilikote su manimi mano §„išmėginimuose“ – Gr. žodis πειρασμός (peirasmos) turi kelias reikšmes. Jis vartojamas Lk 22:40, 46 eilutėse kiek kitokia prasmė („pagunda“).išmėginimuose. 29 Ir aš skiriu jums karalystę, kaip mano Tėvas man paskyrė, 30 kad valgytumėte ir gertumėte prie mano stalo mano karalystėje ir sėdėtumėte sostuose, teisdami dvylika Izraelio genčių.“ 31 Ir Viešpats tarė: „Simonai, Simonai, štai Šėtonas pareiškė norą pasisavinti jus, kad persijotų jus kaip kviečius, 32 bet aš meldžiausi už tave, kad tavo tikėjimas nenustotų. Ir tu, tąsyk atsivertęs, sutvirtink savo brolius.“ 40 Atėjęs į vietą, jis jiems tarė: „Melskitės, kad neįžengtumėte *„į pagundą“ t. y. į tą nuodėmę, kuri jus gundo.į pagundą. 46 ir tarė jiems: „Kodėl miegate? Kelkitės ir melskitės, kad įžengumėte į pagundą.“
*22:20 „paėmė ir taurę“ – Gr. kalboje žodis „taurė“ yra vardininko linksnio.
†22:20 „krauju“ – Arba „kraujyje“.
‡22:25 „Tautų“ – Arba „Kitataučių“, „Pagonių“.
§22:25 „yra vadinami“ – Arba „vadinasi“.
*22:25 „geradariais“ – Arba „mecenatais“, „remėjais“. Ką turėjo tie karaliai, tą jie gavo iš pavaldinių. Bet, kai trupinius dalydavo pavaldiniams, reikėjo pavadinti tokius karalius geradariais!
†22:26 „tebūna“ – Arba „turi būti“.
‡22:27 „sėdi“ (2 k.) – Arba „atsilošia“.
§22:28 „išmėginimuose“ – Gr. žodis πειρασμός (peirasmos) turi kelias reikšmes. Jis vartojamas Lk 22:40, 46 eilutėse kiek kitokia prasmė („pagunda“).
*22:40 „į pagundą“ t. y. į tą nuodėmę, kuri jus gundo.