Tikinčiųjų paveldo vertimas Patarlių 1

Patarlių knyga

Antraštė

1 Dovydo sūnaus Saliamono, Izraelio karaliaus, patarlės.

Patarlių knygos tikslas

2 Kad duotų *pažinti †išmintį ir ‡pataisantį ugdymą, kad duotų suprasti §įžvalgius *žodžius, 3 kad duotų priimti †protingą elgesį skatinantį ‡pataisantį ugdymą (teisumą, teisingumą, ir §lygiateisiškumą); 4 kad suteiktų įžvalgumo *doroviškai naiviems žmonėms, pažinimo ir nuovokumo jaunuoliui.

VIEŠPATIES baimė – takoskyra tarp išmintingojo ir kvailio

5 Išmintingasis išklausys ir daugiau pasimokys; ir suprantantis †priims išmintingus patarimus, 6 kad suprastų patarlę ‡ir §netiesioginės reikšmės pasakojimą, išmintingųjų *posakius ir jų mįsles. 7 VIEŠPATIES baimė yra pažinimo pradžia. Kvailiai niekina išmintį ir †drausmę.

Saliamono mokymai apie išmintį (1–9 skyriai)

Pirmoji kalba sūnui

8 Mano sūnau, klausyk savo tėvo pataisančio auklėjimo ir neatmesk savo motinos įstatymo, 9 nes jie yra malonės ‡papuošalas tavo galvai ir grandinėlės tavo kaklui.

10 Mano sūnau, jei tave vilioja nusidėjėliai, nesutik. 11 Jeigu jie sako: „Eikš su mumis, tykokime kraujo, §be priežasties surenkime pasalas nekaltajam, 12 prarykime juos gyvus, kaip kapas, *tai yra †žvalus, kaip nužengiančius į duobę! 13 Rasime visokio brangaus turto, pripildysime savo namus grobio! 14 Savo ‡burtą mesk į mūsų tarpą, §visi turėsime vieną piniginę!“ – 15 mano sūnau, *nesileisk į kelią su jais, sulaikyk savo koją nuo jų tako, 16 nes jų kojos bėga į blogį ir skuba kraujo pralieti. 17 Tikrai veltui tiesiamas tinklas prieš bet kurio †paukščio akis, 18 bet ‡šie tykoja savo pačių kraujo, jie surengia pasalą savo pačių §gyvybei. 19 Tokie yra keliai kiekvieno, kuris pasigviešia neteisaus pelno; šis atima savo savininkų gyvybę.

Pirmas eilėraštis apie Išmintį: Baigtis tų, kurie atsisako klausyti

20 Išmintis šaukia *gatvėje, plačiose vietose kelia savo balsą, 21 ji šaukia prie triukšmingų gatvių †kampų, kur vartai atsiveria; mieste ji sako savo žodžius: 22 „O doroviškai naivūs žmonės, kiek ilgai mylėsite ‡naivumą? Ir kiek ilgai §šaipūnai mėgausis *šiepimu ir kvailiai nekęs pažinimo? 23 †Gręžkitės, kai jus baru! Štai aš jums gausiai išliesiu savo dvasią, duosiu jums pažinti mano žodžius. 24 Kadangi šaukiau, o jūs atsisakėte paisyti, ištiesiau savo ranką, ir niekas nekreipė dėmesio, 25 bet jūs kiekvieną mano patarimą ‡nustūmėte ir nenorėjote mano pabarimo, 26 aš savo ruožtu juoksiuosi §iš jūsų nelaimės, tyčiosiuosi, kai ateis jums siaubas, 27 kai ateis jums siaubas lyg *suniokojimas ir užklups jus didžiulė nelaimė kaip viesulas, kai ant jūsų užeis sielvartas ir †susikrimtimas. 28 Tada jie šauksis manęs, bet aš neatsakysiu, jie ‡anksti manęs ieškos, bet nesuras manęs. 29 Kadangi jie nekentė pažinimo ir nepasirinko VIEŠPATIES baimės, 30 nenorėjo mano patarimo, §paniekino kiekvieną mano pabarimą, 31 tai jie valgys savo pačių kelio vaisių ir pasisotins savo pačių *kėslais. 32 Nes †doroviškai naivių žmonių ‡nusigręžimas nuo išminties jiems smogs mirtinai ir kvailių §klestėjimas juos pražudys. 33 Bet kas manęs klauso, tas saugiai gyvens ir bus ramus be nelaimės baimės.“

*1:2 „pažinti“ – T. y. „pritaikyti“ arba „žinoti patirtimi“. Rodo ne protinį žinojimą, bet patirties pažinimą.

†1:2 „išmintį“ – T. y. dorovės įgūdžius, kaip pritaikyti žinias taip, kad gyventų meistriškai.

‡1:2 „pataisantį ugdymą“ – Arba „drausmę“.

§1:2 „įžvalgius“ – T. y. atskiriančius priešybes, pvz. gera nuo bloga, kas teisinga nuo to, kas neteisinga.

*1:2 „žodžius“ – Arba „pasakymus“, „posakius“, „kalbas“.

†1:3 „protingą elgesį skatinantį“ – Paralelizmas: hbr. žodis שָׂכַל („sakal“) atitinka Pat 1:2 eilutės žodį „išmintis“, ir rodo į mąstymo būdą, kuris lemia gerus sprendimus. Į žodžio reikšmę įeina „apdairumas“, „atsargumas“, „įgudimas“, „išmintis“, „išmintingumas“, „nuovokumas“ ir pan.

‡1:3 „pataisantį ugdymą“ – Arba „drausmę“.

§1:3 „lygiateisiškumą“ – Arba „bešališkumą“.

*1:4 „doroviškai naiviems žmonėms“ – Hbr. žodis rodo į žmogų, kuris lengvai traukiamas į blogį todėl, kad jis yra „atdaras“ vos ne viskam, imlus visokioms mintims. Neįžvelgdamas esminių skirtumų, nenumatydamas pavojų ir pasekmių, toks mintyse suteikia „erdvės“ įvairioms pasaulėžiūroms, įskaitant pražūtingas. Šie žodžiai gali apibūdinti tokį žmogų: „atdarasis“, „naivuolis“, „nesusigaudantis žmogus“, „žmogus, nepasirinkęs pasaulėžiūros“, „neutralus žmogus, pasaulėžiūros atžvilgiu“, „pasižymintis atvirumu“, „žmogus, kuris atdaras bet kam“, „žmogus, kuris turi vietos nesuderinamoms pasaulėžiūroms“, „neapsisprendęs žmogus“, „neišmanėlis“, „žmogus, nepriėmęs pamokymo“, „neišmokytasis“.

†1:5 „priims“ – Arba „įgis“, „įsigis“; hbr. žodis dažnai vartojamas rodant į pirkimą. Plg. Pat 23:23, 2:2-4.

‡1:6 „ir“ – Arba „tai yra“.

§1:6 „netiesioginės reikšmės pasakojimą“ – Arba „alegoriją“, „palyginimą“.

*1:6 „posakius“ – Arba „žodžius“.

†1:7 „drausmę“ – Arba „pataisantį auklėjimą“.

‡1:9 „papuošalas“ – gal „vainikas“.

§1:11 „be priežasties“ – Arba „be pagrindo“.

*1:12 „tai yra“ – Arba „ir“.

†1:12 „žvalus“ t. „ištisus“.

‡1:14 „burtą“ – Plg. Dan 12:13, kur reikšmė yra likimas.

§1:14 „visi turėsime vieną piniginę“ – T. „mums visiems bus viena piniginė“.

*1:15 „nesileisk į kelią“ – Arba „neik keliu“.

†1:17 „paukščio“ – Arba „sparnuočio“.

‡1:18 „šie“ t. „jie“.

§1:18 „gyvybei“ – Arba „sielai“; t. y., pačiam sau.

*1:20 „gatvėje“ – Arba „lauke“.

†1:21 „kampų“ – Arba „pradžių“ (hbr. – galvų).

‡1:22 „naivumą“ – Arba „atdarumą“, „patiklumą“, „lengvatikybę“, „imlumą vos ne viskam“, „būti lengvai suvedžiojami“; t. y. filosofinis neišrankumas, linkimas priimti įvairias mintis ir pasaulėžiūras todėl, kad neįžvelgia esminių skirtumų ir nenumato pasekmių.

§1:22 „šaipūnai“ – Arba „išjuokėjai“, „besityčiojančių“.

*1:22 „šiepimu“ – Arba „išjuokimu“, „tyčiojimusi“.

†1:23 „Gręžkitės, kai jus baru“ – T. „Gręžkitės į mano barimą“.

‡1:25 „nustūmėte“ – Arba „pašalinote“, „ignoravote“.

§1:26 „iš jūsų didžiulės nelaimės“ – Arba „jūsų didžiulės nelaimės metu“.

*1:27 „suniokojimas“ – Gal „audra“.

†1:27 „susikrimtimas“ – Hbr. žodis rodo į ankštumą; šiame kontekste tai labiausiai emocinė kančia.

‡1:28 „anksti“ – T. y. energingai, uoliai, kaip svarbiausias dalykas.

§1:30 „paniekino“ – Gal „atmetė“.

*1:31 „kėslais“ – Arba „sumanymais“.

†1:32 „doroviškai naivių žmonių“ – Žr. Pat 1:4, 1:22 ir kt. Šioje eilutėje kilmininko linksnio vartojimas rodo į būdingumą, t. y., į nukrypimą, kuris būdingas doroviškai naiviems žmonėms ir į klestėjimą (nerūpestingumą), kuris būdingas kvailiams.

‡1:32 „nusigręžimas“ – Arba „atsimetimas“, t. y., nukrypimas į kitą pusę, kad neklausytų Išminties žodžių (žr. Pat 1:33).

§1:32 „klestėjimas“ – Arba „nerūpestingumas“, „vangumas“; tokį požiūrį skatina laikinas klestėjimas, stokos nesuvokimas.