*1:2 „pažinti“ – T. y. „pritaikyti“ arba „žinoti patirtimi“. Rodo ne protinį žinojimą, bet patirties pažinimą.
†1:2 „išmintį“ – T. y. dorovės įgūdžius, kaip pritaikyti žinias taip, kad gyventų meistriškai.
‡1:2 „pataisantį ugdymą“ – Arba „drausmę“.
§1:2 „įžvalgius“ – T. y. atskiriančius priešybes, pvz. gera nuo bloga, kas teisinga nuo to, kas neteisinga.
*1:2 „žodžius“ – Arba „pasakymus“, „posakius“, „kalbas“.
†1:3 „protingą elgesį skatinantį“ – Paralelizmas: hbr. žodis שָׂכַל („sakal“) atitinka Pat 1:2 eilutės žodį „išmintis“, ir rodo į mąstymo būdą, kuris lemia gerus sprendimus. Į žodžio reikšmę įeina „apdairumas“, „atsargumas“, „įgudimas“, „išmintis“, „išmintingumas“, „nuovokumas“ ir pan.
‡1:3 „pataisantį ugdymą“ – Arba „drausmę“.
§1:3 „lygiateisiškumą“ – Arba „bešališkumą“.
*1:4 „doroviškai naiviems žmonėms“ – Hbr. žodis rodo į žmogų, kuris lengvai traukiamas į blogį todėl, kad jis yra „atdaras“ vos ne viskam, imlus visokioms mintims. Neįžvelgdamas esminių skirtumų, nenumatydamas pavojų ir pasekmių, toks mintyse suteikia „erdvės“ įvairioms pasaulėžiūroms, įskaitant pražūtingas. Šie žodžiai gali apibūdinti tokį žmogų: „atdarasis“, „naivuolis“, „nesusigaudantis žmogus“, „žmogus, nepasirinkęs pasaulėžiūros“, „neutralus žmogus, pasaulėžiūros atžvilgiu“, „pasižymintis atvirumu“, „žmogus, kuris atdaras bet kam“, „žmogus, kuris turi vietos nesuderinamoms pasaulėžiūroms“, „neapsisprendęs žmogus“, „neišmanėlis“, „žmogus, nepriėmęs pamokymo“, „neišmokytasis“.
†1:5 „priims“ – Arba „įgis“, „įsigis“; hbr. žodis dažnai vartojamas rodant į pirkimą. Plg. Pat 23:23, 2:2-4.
‡1:6 „ir“ – Arba „tai yra“.
§1:6 „netiesioginės reikšmės pasakojimą“ – Arba „alegoriją“, „palyginimą“.
*1:6 „posakius“ – Arba „žodžius“.
†1:7 „drausmę“ – Arba „pataisantį auklėjimą“.
‡1:9 „papuošalas“ – gal „vainikas“.
§1:11 „be priežasties“ – Arba „be pagrindo“.
*1:12 „tai yra“ – Arba „ir“.
†1:12 „žvalus“ t. „ištisus“.
‡1:14 „burtą“ – Plg. Dan 12:13, kur reikšmė yra likimas.
§1:14 „visi turėsime vieną piniginę“ – T. „mums visiems bus viena piniginė“.
*1:15 „nesileisk į kelią“ – Arba „neik keliu“.
†1:17 „paukščio“ – Arba „sparnuočio“.
‡1:18 „šie“ t. „jie“.
§1:18 „gyvybei“ – Arba „sielai“; t. y., pačiam sau.
*1:20 „gatvėje“ – Arba „lauke“.
†1:21 „kampų“ – Arba „pradžių“ (hbr. – galvų).
‡1:22 „naivumą“ – Arba „atdarumą“, „patiklumą“, „lengvatikybę“, „imlumą vos ne viskam“, „būti lengvai suvedžiojami“; t. y. filosofinis neišrankumas, linkimas priimti įvairias mintis ir pasaulėžiūras todėl, kad neįžvelgia esminių skirtumų ir nenumato pasekmių.
§1:22 „šaipūnai“ – Arba „išjuokėjai“, „besityčiojančių“.
*1:22 „šiepimu“ – Arba „išjuokimu“, „tyčiojimusi“.
†1:23 „Gręžkitės, kai jus baru“ – T. „Gręžkitės į mano barimą“.
‡1:25 „nustūmėte“ – Arba „pašalinote“, „ignoravote“.
§1:26 „iš jūsų didžiulės nelaimės“ – Arba „jūsų didžiulės nelaimės metu“.
*1:27 „suniokojimas“ – Gal „audra“.
†1:27 „susikrimtimas“ – Hbr. žodis rodo į ankštumą; šiame kontekste tai labiausiai emocinė kančia.
‡1:28 „anksti“ – T. y. energingai, uoliai, kaip svarbiausias dalykas.
§1:30 „paniekino“ – Gal „atmetė“.
*1:31 „kėslais“ – Arba „sumanymais“.
†1:32 „doroviškai naivių žmonių“ – Žr. Pat 1:4, 1:22 ir kt. Šioje eilutėje kilmininko linksnio vartojimas rodo į būdingumą, t. y., į nukrypimą, kuris būdingas doroviškai naiviems žmonėms ir į klestėjimą (nerūpestingumą), kuris būdingas kvailiams.
‡1:32 „nusigręžimas“ – Arba „atsimetimas“, t. y., nukrypimas į kitą pusę, kad neklausytų Išminties žodžių (žr. Pat 1:33).
§1:32 „klestėjimas“ – Arba „nerūpestingumas“, „vangumas“; tokį požiūrį skatina laikinas klestėjimas, stokos nesuvokimas.