Tikinčiųjų paveldo vertimas Patarlių 2

Antroji kalba sūnui

1 Mano sūnau, jeigu priimsi mano žodžius ir mano įsakymus *laikysi pas save kaip brangenybę, 2 kad palenktum savo ausį išminčiai ir nukreiptum savo širdį į supratimą, 3 gausis šitaip, jeigu šauksiesi įžvalgumo ir †pakelsi savo balsą kreipdamas supratingumui, 4 jeigu ‡jos ieškosi kaip sidabro ir stengsiesi ją atrasti kaip paslėptus lobius, 5 tai tu §suprasi, ką reiškia bijoti VIEŠPATIES ir *sužinosi, ką reiškia pažinti Dievą. 6 (Nes VIEŠPATS teikia išmintį, iš jo burnos ateina pažinimas ir †supratimas. 7 Jis laiko paruošęs ‡nenuviliančią išmintį §doriesiems, yra skydas tiems, kurie vaikščioja *vientisumo dorybėje, 8 saugodamas †teisingumo takus ir ‡atidžiai sergėdamas savo §šventųjų kelią.) 9 Tada tu suprasi teisumą, teisingumą ir *lygiateisiškumą, tai yra kiekvieną dorą taką.

10 †Kai išmintis įeis į tavo širdį ir pažinimas bus malonus tavo sielai, 11 nuovokumas tave atidžiai sergės, supratimas tave apsaugos, 12 kad tave išgelbėtų nuo ‡blogio kelio, nuo žmogaus, kalbančio tai, kas iškreipta; 13 tokie §palieka tiesius takus, kad vaikščiotų tamsybės keliais, 14 tokie džiaugiasi vykdydami bloga ir džiūgauja dėl blogio iškrypimų; 15 *jų keliai iškrypę, ir patys yra sukti savo takuose; – 16 kad išgelbėtų tave nuo svetimos moters, nuo svetimosios (ji meilikauja savo žodžiais, 17 †ji tokia, kuri palieka savo jaunystės ‡vadovą ir pamiršta savo Dievo §sandorą), 18 nes *jos namai grimzta į mirtį, ir jos takai – į mirusiuosius. 19 Visi, kurie įeina pas ją, nebegrįžta ir nenutveria gyvenimo takų. 20

Raginimas ir jo paisymo rezultatas

†Tikslas yra toks: kad vaikščiotum gerųjų keliu ir laikytumeisi teisiųjų takų, 21 nes ‡dorieji gyvens šalyje, ir nepriekaištingieji pasiliks joje, 22 bet nedorėliai bus iškirsti iš žemės, ir §klastūnai bus iš jos išrauti.

*2:1 „laikysi pas save kaip brangenybę“ – Arba „didžiai vertinsi“, „kaupsi“, „branginsi“, „slėpsi“.

†2:3 „pakelsi“ – Arba „atiduosi“.

‡2:4 „jos“, „ją“ – T. y. išmintis. Visi čia vartojami daiktavardžiai hbr. kalboje yra mot. giminės ir rodo kartu į išmintį.

§2:5 „suprasi, ką reiškia bijoti VIEŠPATIES“ – T. „suprasi VIEŠPATIES baimę“.

*2:5 „sužinosi, ką reiškia pažinti Dievą“ – T. „rasi Dievo pažinimą“.

†2:6 „supratimas“ – Arba „sugebėjimas priimti geriausią sprendimą“.

‡2:7 „nenuviliančią išmintį“ – Arba „saugią išmintį“, „praktišką išmintį“, „sveiką išmintį“.

§2:7 „doriesiems“ – T. „tiesiesiems“.

*2:7 „vientisumo dorybėje“ – Hbr. prieveiksmiška sandara „vientisai“, „dorai“, „be nukrypimų“, t. y. visa širdimi – ne puse širdies – vykdo Dievo valią.

†2:8 „teisingumo takus“ – T. y. teisiųjų takus; plg. paskesnę frazę.

‡2:8 „atidžiai sergėdamas“ – Hbr. žodžio šaknis: „aptverti“, pvz. gyvatvore.

§2:8 „šventųjų“ – Arba „dievotųjų“.

*2:9 „lygiateisiškumą“ – Arba „bešališkumą“.

†2:10 „Kai“ – Arba „Nes“.

‡2:12 „blogio kelio“ – T. y. nedoros gyvensenos, poelgių, papročių; arba „nuo blogo žmogaus kelio“.

§2:13 „palieka tiesius takus“ – Arba „atsisako tiesių takų“.

*2:15 „jų“ – T. „kurių“.

†2:17 „ji tokia, kuri palieka […] vadovą ir pamiršta […] sandorą“ – Hbr. sandara rodo jos ypatumus; galimas vertimas: „ji pasižymi savo jaunystės vadovo atsisakymu ir savo Dievo sandoros stūmimu iš atminties.“

‡2:17 „vadovą“ – Arba „lydintįjį“, „kartu esantįjį“, „vedlį“ „draugą“, „bičiulį“; gali rodyti (1) į Dievą (žr. paralelizmą; plg. Jer 3:4), arba (2) į jos sutuoktinį (jeigu „sandora“ čia reiškia santuokos sutartį, sudarytą pagal Dievo tvarką), arba (3) į žmogų, kuris auklėjo ją (pvz., tėvą, motiną, mokytoją).

§2:17 „sandorą“ – Gali rodyti į santuokos sandorą arba į Izraelio tautos sandorą su Jehova.

*2:18 „jos namai“ – Arba „ji – jos namai“.

†2:20 „Tikslas yra toks: kad“ – Arba „Kad“. Hbr. žodis לְמַעַן vartojamas Patarlių knygoje dar Pat 15:24, 19:20 ir dažnai nurodo tikslą arba siekį.

‡2:21 „dorieji“ – T. „tiesieji“.

§2:22 „klastūnai“ – Arba „neištikimieji“, „išdavikai“, „klastingieji“.