5
Knyga (ritinys) su septyniais antspaudais
1 Ir
*soste Sėdinčiojo dešinėje rankoje pamačiau
†knygą, prirašytą iš vidaus ir iš lauko, užantspauduotą septyniais antspaudais.
2 Ir pamačiau galingą angelą, skelbiantį skardžiu balsu: „Kas yra vertas
‡atverti
§tą knygą ir atplėšti jos antspaudus?“
3 *Bet niekas nei danguje, nei žemėje, nei po žeme, negalėjo atverti
†tos knygos nei į ją pažiūrėti.
4 Ir
‡aš pats smarkiai
§pravirkau, kad nebuvo rasta nė vieno verto atverti ir skaityti
*tą knygą nei į ją pažiūrėti.
5 Ir vienas iš vyresniųjų man *tarė:
†„Neverk! Štai nugalėjo Liūtas iš Judo genties, Dovydo Šaknis, kad atvertų knygą ir atplėštų septynis jos antspaudus.“
Vertas yra Avinėlis
6 Ir pažiūrėjau, ir štai
‡sosto
erdvės bei keturių gyvų padarų viduryje ir vyresniųjų viduryje stovėjo Avinėlis, tarsi buvęs nužudytas, turintis septynis ragus ir septynias akis, kurios yra septynios Dievo Dvasios, išsiųstos į visą žemę.
7 Ir jis priėjo ir paėmė knygą iš soste Sėdinčiojo dešinės rankos.
8 Ir kai jis paėmė knygą, keturi gyvi padarai bei dvidešimt keturi vyresnieji parpuolė prieš Avinėlį, kiekvienas iš jų turėdamas
§arfas ir auksinius dubenis, pilnus kvapų, kurie yra šventųjų maldos.
9 Ir jie giedojo naują giesmę, sakydami: „Vertas esi imti knygą ir
*atplėšti jos antspaudus, nes buvai nužudytas ir savo krauju išpirkai mus Dievui iš kiekvienos genties ir kalbos, ir tautos, ir giminės,
10 ir mūsų
†Dievui padarei mus karaliais ir kunigais, ir mes karaliausime žemėje.“
11 Tada pažvelgiau ir išgirdau balsą daugybės angelų aplinkui sostą ir gyvus padarus ir vyresniuosius; o jų skaičius buvo
‡miriadų miriadai, ir tūkstančių tūkstančiai,
12 skardžiu balsu sakantys: „Vertas yra Avinėlis, kuris buvo nužudytas, priimti galybę ir
§turtus, ir išmintį, ir stiprybę, ir pagarbą, ir šlovę, ir palaiminimą!“
13 Ir girdėjau kiekvieną kūrinį, kuris yra danguje ir žemėje, ir po žeme, taip pat tuos, kurie yra viršum jūros, ir visus, esančius juose, sakant: „Sėdinčiajam soste bei Avinėliui palaiminimas ir pagarba, ir šlovė, ir galybė per amžių amžius!“
14 Ir keturi gyvi padarai tarė: „Amen“ – o dvidešimt keturi vyresnieji parpuolė ir garbino Gyvąjį per amžių amžius.