Tikinčiųjų paveldo vertimas Romiečiams 8

1 Todėl dabar nėra jokio nuteisimo tiems, kurie Kristuje Jėzuje, kurie vaikščioja ne pagal kūniškumą, bet pagal Dvasią. 2 Nes *gyvybės Dvasios †įstatymas ‡Kristumi Jėzumi išlaisvino mane iš nuodėmės ir mirties §įstatymo. 3 Nes įstatymui esant bejėgiui tam, kadangi buvo silpnas per kūną, Dievas, atsiuntęs savo Sūnų nuodėmingo kūno panašume ir už nuodėmę, *nuteisė nuodėmę kūne, 4 kad įstatymo teisumas †išsipildytų ‡mumyse, kurie vaikščiojame ne pagal kūniškumą, bet pagal Dvasią. 5 Nes tie, kurie yra pagal kūniškumą, turi į kūno dalykus nukreiptą §nusistatymą, bet tie, kurie pagal Dvasią – į Dvasios dalykus. 6 Nes kūniškas *nusistatymas yra mirtis, bet dvasiškas nusistatymas yra †gyvenimas ir ramybė, 7 kadangi kūniškas ‡nusistatymas yra priešiškumas Dievui; jis gi §nepasiduoda Dievo įstatymo valdomas, *nė nepajėgia pasiduoti. 8 O tie, kurie yra †kūniškoje padėtyje, nepajėgia patikti Dievui. 9 Tačiau jūs esate ‡ne kūniškoje padėtyje, bet Dvasios padėtyje, jei iš tikrųjų Dievo Dvasia gyvena jumyse; o jei kas neturi Kristaus Dvasios, tas nėra jo.

10 Ir jei Kristus yra jumyse, §kūnas tikrai yra miręs dėl nuodėmės, bet *Dvasia yra jūsų gyvybė †dėl teisumo. 11 Bet jei Dvasia to, kuris prikėlė Jėzų iš numirusių, gyvena jumyse, tai tas, kuris prikėlė Kristų iš numirusių, padarys gyvus ir jūsų mirtingus kūnus savo Dvasia, gyvenančia jumyse. 12 Išvada, broliai, tokia: esame ‡įpareigoti ne kūniškumui, kad gyventume pagal kūniškumą – 13 nes jeigu gyvenate pagal kūniškumą, §turėsite mirti, bet jeigu jūs Dvasia marinate kūniškumo darbus, gyvensite. 14 Nes kurie tik yra Dievo Dvasios vedami, šitie yra Dievo sūnūs. 15 Nes jūs negavote *vergystės dvasios, kad vėl bijotumėte, bet gavote įsūnijimo Dvasią, kuria šaukiame: „Aba, Tėve! 16 †Pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai. 17 O jei esame vaikai, tai ir paveldėtojai, – Dievo paveldėtojai ir Kristaus bendrapaveldėtojai – jei iš tikrųjų kenčiame su juo, kad su juo būtume ir pašlovinti.

18 Nes aš padarau išvadą, kad dabartinio laiko kentėjimai ne verti palyginimo su šlove, kuri ‡bus apreikšta mumyse. 19 Nes §kūrinija su ilgesingu lūkesčiu laukia Dievo sūnų apreiškimo. 20 Nes kūrinija buvo padaryta pavaldi *tuštybei – ne savo valia, bet †valia to, kuris ją padarė pavaldžią – su viltimi 21 kad ir pati kūrinija bus išlaisvinta iš gedimo ‡vergystės į šlovingą Dievo vaikų laisvę. 22 Nes žinome, kad visa kūrinija kartu dejuoja ir kartu kenčia gimdymo skausmus iki šiol. 23 Ir ne vien tai, bet ir mes, turintys §Dvasią kaip pirmavaisį, – ir mes patys dejuojame savyje, laukdami *įsūnijimo, būtent mūsų kūno išpirkimo. 24 Nes esame išgelbėti †užtikrinta viltimi; tačiau, regima viltis nėra viltis, nes kas viliasi to, ką jis regi? 25 Bet jei viliamės to, ko neregime, tai ištvermingai laukiame. 26 O tokiu pat būdu ir Dvasia ateina pagalbon mūsų silpnumams, nes nežinome, ko melsti, kaip reikėtų, bet pati Dvasia užtaria mus neišsakomais atodūsiais. 27 Širdžių Tyrėjas žino Dvasios ‡sumąstytą tikslą, nes ji užtaria šventuosius sutinkamai su Dievu. 28 Be to, mes žinome, kad mylintiems Dievą visi dalykai bendrai veikia į gera – tiems, kurie yra pašaukti pagal jo tikslą, 29 nes kuriuos jis iš anksto pažino, tuos iš anksto ir paskyrė būti atitinkančiais jo Sūnaus atvaizdą, kad šis būtų §pirmagimis tarp daugelio brolių. 30 O kuriuos jis iš anksto paskyrė, tuos ir pašaukė; ir kuriuos pašaukė, tuos ir *išteisino; ir kuriuos išteisino, tuos ir pašlovino.

31 Tai ką pasakysime apie šiuos dalykus? Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?! 32 †Jis net nepagailėjo savo Sūnaus, bet atidavė jį už mus visus – kaipgi jis mums maloningai nedovanotų ir visko kartu su juo?! 33 Kas apkaltins Dievo išrinktuosius? Dievas yra tas, kuris ‡išteisina. 34 Kas yra tas, kuris nuteisia?! Kristus yra tas, kuris mirė, – dar daugiau, yra ir prikeltas, – kuris yra ir Dievo dešinėje, kuris ir užtaria mus. 35 Kas mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar prispaudimas, ar sielvartas, ar persekiojimas, ar badas, ar nuogumas, ar pavojus, ar kalavijas? 36 Kaip yra parašyta: §Dėl tavęs esame žudomi visą dieną – *laikė mus avimis skerdimui. 37 Vis dėlto visuose šiuose dalykuose visiškai nugalime per tą, kuris mus mylėjo. 38 Nes esu įsitikinęs, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei †galybės, nei dabartiniai dalykai, nei būsimieji dalykai, 39 nei aukštybė, nei gilybė, nei kuris nors kitas kūrinys nepajėgs mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.

*8:2 „gyvybės Dvasios“ – Arba „gyvenimo Dvasios“, „gyvybę teikiančios Dvasios“.

†8:2 „įstatymas“ – Čia „įstatymas“ greičiausiai = „įpareigojanti / viešpataujanti valdžia / viršenybė“ arba „galia“.

‡8:2 „Kristumi Jėzumi“ – Arba „Kristuje Jėzuje“.

§8:2 „įstatymo“ – Čia „įstatymas“ greičiausiai = „įpareigojanti viešpatavimas / valdžia / viršenybė“ arba „galia“ (plg. Ro 7:23, kur „nuodėmės įstatymas“ ≠ per Mozę duotas įstatymas), t. y. „nuodėmės viešpatavimas, kuris veda į mirtį“.

*8:3 „nuteisė nuodėmę“ – Gal „įvykdė teismą nuodėmei“.

†8:4 „išsipildytų“ – T. y. „būtų įgyvendintas“, „būtų įvykdytas“.

‡8:4 „mumyse“ – Arba „mūsų atveju“.

§8:5 „nusistatymą“ – Arba „mąstymo požiūrį“, „mąstyseną“.

*8:6 „nusistatymas“ (2 k.) – Arba „mąstymo požiūris“, „mąstysena“.

†8:6 „gyvenimas“ – Arba „gyvybė“.

‡8:7 „nusistatymas“ – Arba „mąstymo požiūris“, „mąstysena“.

§8:7 „nepasiduoda Dievo įstatymo valdomas, net nei nepajėgia pasiduoti“ – Arba „nesielgia pavaldžiai Dievo įstatymui, net nei nepajėgia elgtis pavaldžiai“.

*8:7 „nė nepajėgia pasiduoti“ ir 8-toje eilutėje „nepajėgia patikti“ – Plg. Mk 4:33; Jn 6:60; 8:43; Jer 6:10, Apd 7:51.

†8:8 „kūniškoje padėtyje“ – Arba „kūne“, jei turima omenyje ne kaulų, kraujo ir audinių, bet žmogų, prie kurio fiziniai reiškiniai turi priėjimo, bet Dievo Dvasia nuo to žmogaus yra atskirtas. Gr. „sarks“, ≈ „kūne“ (su prielinksniu, kuris rodo į aplinkybę, pvz., į vietą, sritį, veikimo erdvę), t. y. žmogaus esybės padėtis, kurioje žmogaus asmenybę gali valdyti vien tai, kas pajuntama per fizinį kūną arba kas patrauklu žmogui, neturinčiam tiesioginio dvipusio ryšio su Dievo Dvasia; kontekstas įrodo, kad tai neatgimusio žmogaus padėtis; tai yra padėtis, ne būklė, tai yra statusas, ne būsena.

‡8:9 „ne kūniškoje padėtyje, bet Dvasios padėtyje“ – žr. Rom 8:8 išnašą. Jei suprantama pagal kontekstą, galima išversti „ne kūne, bet Dvasioje“.

§8:10 „kūnas“ – Arba „kūniška padėtis“; gr. žodis gali rodyti į fizinį kūną, kuris turės mirti arba į padėtį, kurioje žmogus, dėl atsiskyrimo nuo Dievo, neturi dvipusio ryšio tarp savo dvasios ir Dievo Dvasios.

*8:10 „Dvasia yra jūsų gyvybė“ – T. y. Dvasia jums teikią gyvybę / gyvenimą.

†8:10 „dėl teisumo“ – T. y. dėl Dievo teisumo, kuris buvo jums įskaitytas, kai pasitikėjote Jėzumi Kristumi.

‡8:12 „įpareigoti“ – T. „skolininkai“.

§8:13 „turėsite mirti“ – Arba „einate myriop“; gr. sandara ≈ esate prie paskesnio savo įvykio – savo mirimo.

*8:15 „vergystės“ – Arba „nelaisvės“.

†8:16 „Pati Dvasia liudija mūsų dvasiai“ – Gr. gramatika leidžia išversti ir šitaip: „Pati Dvasia kartu su mūsų dvasia liudija“.

‡8:18 „bus apreikšta mumyse“ – Arba „bus apreikšta mums“, „bus apreikšta mūsų labui“; gr. reikšmė ryškina neabejotinumą, todėl galimos ir frazė „be abejo bus […]“ arba „turės būti […]“.

§8:19 „kūrinija su ilgesiu laukia“ – T. „ilgesingas kūrinijos lūkestis laukia“.

*8:20 „tuštybei“ – T. y. „beprasmei būčiai“; plg. Ekleziasto (Mokytojo) knygą.

†8:20 „valia to“ – T. „per tą“.

‡8:21 „vergystės“ – Arba „nelaisvės“.

§8:23 „Dvasią kaip pirmavaisį“ – Arba „Dvasios pirmavaisį“; gr. sandara gali būti suprantama abejaip.

*8:23 „įsūnijimo“ – Arba „paskyrimo sūnumis“. Laukiame to laiko, kai galėsime gerėtis visomis privilegijomis, į kurias turime teisę. Viena iš jų yra išlaisvinimas iš nuodėmės paveikto kūno ir tolesnis gyvenimas be nuodėmės ir jos įtakos.

†8:24 „užtikrinta viltimi“ – Gr. daiktavardžio ἐλπὶς (elpis) forma gali būti naudininkas, įnagininkas, arba vietininkas; jis rodo į aplinkybę; gali būti įvairiai suprantamas: patys vylėmės (vietininko reikšmė, t. y. buvome viltyje), viltis lydėjo išgelbėjimą arba buvo išgelbėjimo priemonė (įnagininko reikšmė), arba buvome išgelbėti tam, kad viltumės (naudininko reikšmė). Šis vertimas laiko žodį ἐλπὶς (elpis) žodžio „tikėjimo“ sinonimu: išgelbėjimo priemonė yra užtikrinta viltis, kitaip tariant, tikėjimas.

‡8:27 „sumąstytą tikslą“ – Arba „samprotautą siekį“, „proto ketinimą“, „nusistatymą (apimant tikslus / norus)“, „galvoseną“ (apimant tikslus / norus), „mąstyseną“ (apimant tikslus / norus).

§8:29 „pirmagimis“ – T. y. pirmą vietą užimantis, viršiausias, „viršugimis“.

*8:30 „išteisino“ – Arba „pripažino teisingą juridinę padėtį užimančiais“.

†8:32 „Jis“ – T. „Kuris“.

‡8:33 „išteisina“ – Arba „pripažįsta teisingą juridinę padėtį užimančiais“.

§8:36 „Dėl tavęs …“ – Ps 44:22.

*8:36 „laikė mus“ – Arba „buvome laikomi“.

†8:38 „galybės“ – Arba „pajėgos“.