*6:1 „Po šių dalykų“ – Arba „Paskui“, „Vėliau“.
†6:7 „du šimtus denarų“ – Vienas denaras ≈ darbininko vienos dienos darbo užmokestis. Du šimtai denarų būtų daugmaž aštuonių mėnesių atlyginimas.
‡6:9 „ką tai reiškia“ – Gr. „kas šitie yra“.
§6:10 „Susodinkite žmones“ – Arba „Padarykite, kad žmonės atsiloštų valgyti“.
*6:10 „susėdo“ – Arba „atsilošė valgyti“
†6:10 „iš viso“ – Gr. „skaičiumi“.
‡6:11 „susėdusiems“ – T. „atsilošusiems“.
§6:14 „ateinantysis į pasaulį“ – Plg. Įst 18:15-18; Jn 1:21, 1:25, 7:40, 11:27.
*6:18 „Jūra“ – T. „Ir jūra“.
†6:19 25–30 stadijų ≈ 4,6–5,6 km., nes 1 stadijas ≈ 185 m. Galilėjos jūros plotis buvo apie 13 km., ir jos ilgis apie 21 km., tai jie buvo jūros (ežero) viduryje.
‡6:21 „kranto“ – Arba „sausumos“, „žemės“.
§6:26 „supratote“ – Arba „matote“, kaip Jn 6:14 eilutėje, bet reikšmė čia yra kitokia; gr. žodis εἴδω (eido) gan dažnai reiškia „suvokti“, „suprasti“. Plg. Mt 13:14; Mr 4:12; 12:28; Lk 9:47; Apd 14:9, 28:26. Minia matė Jėzaus antgamtinius ženklus, bet jų nesuprato. Mokytiniams irgi nesuprato: Mr 5:52, 8:14-21 (kitas gr. žodis vartojamas).
*6:27 „amžinam gyvenimui“ – Arba „amžinai gyvybei“, „amžinai gyvasčiai“. Galėtų būti „į amžiną gyvenimą“. Gr. frazė εἰς ζωὴν αἰώνιον (eis zōėn aiōnion) vartojama Jn 4:14,36; 6:27; 12:25.
†6:30 „darysi“ – T. „darai“.
‡6:30 „nuveiksi“ – T. „nuveiki“.
§6:31 Žr. Ps 78:24, kuris mini įvykius, aprašytus Iš 16:4-36 eilutėse.
*6:39 „neprarasčiau nė vieno iš visos grupės, kurią jis man yra davęs, bet kad paskutiniąją dieną prikelčiau juos visus“ – T. „neprarasčiau nė vieno iš jo man davusios visumos, bet kad paskutiniąją dieną prikelčiau ją“.
†6:40 „mato Sūnų ir juo tiki“ – Arba „mato Sūnų, tai yra tiki juo“. Gr. vksm. θεωρέω (theoreo) gali reikšti „matyti akimis“ (pvz. Mt 27:55, Jn 2:23), „suprasti“ arba „suvokti“ (pvz. Jn 4:19), arba „patirti“ (pvz. Jn 8:51). Čia kalbama apie žmogų, kuris yra patyręs Viešpaties Jėzaus išgelbėjimą iš nuodėmių, o tas išgelbėjimas suteikiamas tikėjimu Juos. Plg Jn 11:25.
‡6:40 „gyvenimą“ – Arba „gyvybę“, „gyvastį“.
§6:44 „jį patrauks mane pasiuntęs Tėvas“ – Žr. Jer 31:3, Oz 11:4, Jn 12:32.
*6:44 „tą“ – T. „jį“.
‡6:47 „gyvenimą“ – Arba „gyvybę“, „gyvastį“.
§6:50 „kuri nužengia“ – Arba „nusižengianti“.
*6:52 „gali“ – Arba „pajėgia“.
†6:54 „gyvenimą“ – Arba „gyvybę“, „gyvastį“.
‡6:56 „pasilieka“ – Arba „pasilieka gyvenąs“.
§6:60 „kas pajėgia jo klausytis“ – Plg. Mk 4:33, Jn 8:43, Jer 6:10, Apd 7:51, Rom 8:7-8.
*6:61 „žinodamas savyje“ – Tokio posakio nėra niekur kitur NT. Nors mums aišku, kad tas, kuris ką žino, žino tai „savyje“, greičiausiai ši sandara rodo į ypatingą Jėzaus sugebėjimą perprasti žmones.
†6:61 „piktina“ – Arba „suklupdo“.
‡6:63 „Dvasia […]“ – Konstatuojamas dėsnis. Žmogaus kūnas be dvasios yra negyva ir negali nuveikti nieko (plg. Prd 2:7, Apr 11:11). Lygiai taip pat, žmogus (jo esybė) kaip sąmoninga būtybė, dėl nuodėmingumo netekęs tiesioginio ryšio su Dievo Dvasia, yra miręs dvasine prasme (Ef 2:1) ir negali nuveikti nieko amžinai naudingo (Rom 3:12). Tik Dievo Dvasia gali suteikti gyvybę nusidėjėliams (Jn 6:63,II Kor 3:6), kaip ir Jo Dvasia suteikė gyvybę suformuotam moliui (Adomui) žmonijos pradžioje.
§6:63 „kūnas“ – Čia žodis greičiausiai rodo ir į fizinį kūną (audinius, kaulus ir t. t.) ir į kūniškąjį aš. Kūniškasis aš yra nusidėjėlio esybė prieš atgimimą, t. y. jo būsena arba padėtis, kurioje jį valdo kūno reikalai – tai kas pajuntama tik per fizinį kūną – vietoj to, kad Dievo Dvasia valdytų žmogų per jo – žmogaus – dvasią (plg. Rom 7:18, 25; 8:1; 13:14; Gal 5:24).
*6:63 „Žodžiai […]“ – T. y. Jėzaus žodžiai yra priemonė suteikti dvasinę gyvybę dvasiškai negyviems žmonėms lygiai taip, kaip Dievo Dvasia suteikė gyvybę fiziškai negyvam Adomui.
†6:64 „pradžių“ – T. „pradžios“.
‡6:68 „Amžino gyvenimo“ – Arba „Amžinos gyvybės“, „amžinos gyvasties“.
§6:69 „tikėjome ir tebetikime, taip pat sužinojome ir tebežinome“ – Gr. vksm. forma leidžia išversti ir „esame tikėję, taip pat esame sužinoję“.
*6:69 „tikrasis“ – Gr. žymimasis artikelis; čia rodo į vienintelį, arba tikrą, arba numatytą Mesiją.
†6:71 „jis tas, kuris jį išduos“ – Arba „jis išduosiąs jį“, „jis ketino jį išduoti“. Gr. žodis μέλλω (mello) nusako ateities įvykius.