3 Taigi *„jie“ – T. y., Paulius ir Barnabas.jie ten išbuvo ilgą laiką ir drąsiai †„kalbėjo, remdamiesi Viešpačiu“ – T. „kalbėdami ant Viešpaties“; arba „kalbėjo, pagrindu turėdami Viešpatį“, t. y., Jis buvo jų kalbos pagrindas; panaši gr. k. frazė Apd 4:17 eilutėje.kalbėjo, remdamiesi Viešpačiu, kuris liudijo savo malonės žodį ir davė antgamtinių ženklų bei pranašiškų ženklų, kad jie būtų padaryti jų rankomis. 21 Ir paskelbę Evangeliją tam miestui ir ‡„padarę daugelį mokytinių“ – Arba „įtraukę daugelį į mokymąsi“. Gr. žodis vartojamas Mt 13:52; Mt 27:57; Mt 28:19.padarę daugelį mokytinių, jie sugrįžo į Listrą ir Ikonijų ir Antiochiją, 22 stiprindami mokytinių sielas, ragindami juos §„pasilikti ištikimi tikėjimui“ – Arba „tikimų dalykų atžvilgiu nejudėti iš vietos“; gr. „tikėjime nejudėti iš vietos“, „pasilikti vietoj tikėjime“, „tebebūti tame tikėjime“.pasilikti ištikimi tikėjimui, ir kad mes per daugelį prispaudimų turime įeiti į Dievo karalystę. 23 Ir jiems paskyrę vyresniuosius kiekvienoje bažnyčioje ir pasimeldę su pasninku, jie *„patikėjo“ – Arba „pavedė“. Žr. Apd 20:32 ir kt.patikėjo juos Viešpačiui, kuriuo šie tikėjo. 27 O atvykę ir surinkę bažnyčią, jie pranešė viską, ką Dievas su jais nuveikė ir kaip atvėrė tikėjimo duris †„kitataučiams“ – Arba „nežydams“, „tautoms“.kitataučiams.