4
Gosta kɨ́ dɔ njèkilə ko-tɨ
Mat 13:1-9; Luk 8:4-8
4:1 Luk 5:1-3Jeju isɨ ndó né dow-je ta babo-tɨ. Kosɨ dow-je kɨ́ ꞌtò nduy-nduy ya ꞌree dꞌilə-na̰ ꞌgəə dɔ-é sipɨ adɨ ḛ al isɨ mḛḛ tò-tɨ dan babo-tɨ. Ngà kosɨ dow-je lé ɓá dꞌa̰ ngangɨ ba-tɨ ɗingɨ-ɗingɨ. Jeju un gosta-je ɓá ndó-dé-né né-je n̰a̰ ə pa sə-dé ta mḛḛ néndó-tɨ liə lé panè: «Ooi! Njèndɔr ɔw kdɔ kilə ko. Lokɨ a̰ ilə ko lé, ka̰a̰ né kɨ́ dan-tɨ-je tusɨ dɔ rəbɨ-tɨ adɨ yəl-je ꞌree ꞌtú lə̰́-lə̰́. Ka̰a̰ né kɨ́ ná̰-je tusɨ dɔ ər-je-tɨ, lo-tɨ kɨ́ nangɨ n̰a̰-tɨ al; rəmə kubə ɓá ubə kalangɨ, kdɔ nangɨ ndəə dɔ-tɨ al. Ngà lokɨ kàdɨ̀ ree ɔsɨ dɔ-tɨ lé, ndole ə tutɨ kurum, kdɔ njirə-é ɔw nangɨ n̰a̰ al. Ka̰a̰ né kɨ́ dan-tɨ-je tusɨ dan kun-je-tɨ; lokɨ kun tɔgɨ lé, ɔ̰̀ rɔ dɔ-tɨ gə́gə́gə́ adɨ ko-é ində al. Ka̰a̰ né kɨ́ ná̰-je tusɨ nangɨ-tɨ kɨ́ majɨ, adɨ tɔgɨ ɔr dɔ-é majɨ. Beɓa dɔ-é kɨ́ dan-tɨ-je ka̰a̰-é ra-tɨ kɔrmutə-je, ḛ kɨ́ ka̰a̰-é ra-tɨ kɔrmɛkḛ-je, ḛ kɨ́ ra-tɨ ɓu-je.» Go-tɨ, Jeju panè: «Dow kɨ́ mbi-é tò nɔ̰ɔ̰ kdɔ kadɨ oo-né ta rəmə, kadɨ oo ta kinlé.»
Kdɔ ri ɓá Jeju un gosta-je ɓá pa-né ta wa?
Mat 13:10-17; Luk 8:9-10
10 Lokɨ Jeju ɔr rɔ-é rɔ kosɨ dow-je-tɨ a̰ sa̰y sə-dé rəmə, dow-je kɨ́ ꞌgəə dɔ-é kɨ̀ dḛ kɨ́ dɔgɨ gidɨ-é joo ꞌree ꞌdəjɨ-é ta dɔ gosta-je-tɨ lé. 11 Beɓa ḛ idə-dé panè: «Sə̰i lé, né kɨ́ tò lo ɓɔyɔ-é-tɨ sɔbɨ dɔ kɔ̰ɓe lə Lubə lé tokɨ tḛḛ kɨ̀ dɔ-é kadɨ-si; ngà dḛ kɨ́ ndaa-tɨ lé, né-je lay ya tokɨ kidə-dé kɨ̀ gosta-gosta.»
12 «Kdɔ kadɨ lé dꞌoo lo majɨ ya kàrè, dꞌoo kɨ koo ya ndə̰ bè rəm,
Ɓá lé dꞌoo ta majɨ ya kàrè rəmə, ꞌgə mḛḛ-é al rəm,
Nè dꞌa kḭ kin̰ə panjiyə-dé-je kɨ́ majɨ al kɔgɨ
Kadɨ Lubə ḭ in̰ə-né go majal-je lə-dé kɔgɨ.* 4:12 Eja 6:9; Ja̰ 12:39-41; Knj 28:26-28; Rɔm 11:8»
Kɔrmḛḛ gosta kɨ́ dɔ njèkilə ko-tɨ
Mat 13:18-23; Luk 8:11-15
13 Jeju təl idə-dé ɓəy panè: «Gosta kin ya ꞌgəi mḛḛ-é al bè lé, ndəgɨ gosta-je lay kinlé a rai ban ɓá a gəi mḛḛ-é wa? 14 Njèkilə ko lé, to njèkilə mbḛ ta lə Lubə. 15 Dɔ rəbɨ kɨ́ ka̰a̰ né tusɨ-tɨ lé, to dḛ kɨ́ dꞌoo ta lə Lubə ya rəmə, tajinatɨ nè ya Sata̰ ree ɔr ta lé mḛḛ-dé-tɨ kɔgɨ. 16 Bè ya tɔ, nangɨ ər kɨ́ ka̰a̰ né tusɨ-tɨ lé, to dḛ kɨ́ dꞌoo ta lə Lubə rəmə ꞌtaa kalangɨ kɨ̀ rɔnəl. 17 Ngà ta kinlé ulə njirə mḛḛ-dé-tɨ al; adɨ dꞌa̰ dɔ-tɨ kaglo n̰a̰ al. Beɓa lokɨ kɔ̰̀-je kɨ́ dum natɨ əse kulə kəm ndoo kdɔ ta lə Lubə tḛḛ dɔ-dé-tɨ rəmə, kalangɨ bè ya dḛ ꞌtusɨ kadmḛḛ lə-dé dꞌin̰ə kɔgɨ. 18 Dan kun-je kɨ́ ka̰a̰ né tusɨ-tɨ lé, to dḛ kɨ́ dꞌoo ta lə Lubə ya, 19 ngà go-tɨ rəmə, mḛḛ ka̰ kə́kə́kə́ kdɔ né-je kɨ́ dɔnangɨ-tɨ nè, kɨ̀ ɓo nékingə-je, kɨ̀ ɓo né-je kɨ́ gay-gay utɨ dɔ ta lé adɨ kandɨ-é goto. 20 Nangɨ kɨ́ majɨ kɨ́ ka̰a̰ né tusɨ-tɨ lé, to dḛ kɨ́ dꞌoo ta lə Lubə ə ꞌndigɨ dɔ-tɨ adɨ kandɨ-é tò; beɓa dɔ-é kɨ́ dan-tɨ-je kandɨ-é ra-tɨ kɔrmutə-je, ḛ kɨ́ kandɨ-é ra-tɨ kɔrmɛkḛ-je, ḛ kɨ́ kandɨ-é ra-tɨ ɓu-je.»
Gosta kɨ́ dɔ lampɨ-tɨ
Luk 8:16-18
21  4:21 Mat 5:15; Luk 11:33Jeju təl idə-dé ɓəy panè: «Se lampɨ lé, dow à jəbɨ ngó dɔ-tɨ wa? Əse à kində gin tɨrə-tɨ wa? À na̰a̰ kagna̰a̰ lampɨ-tɨ taá ya al wa? 22  4:22 Mat 10:26; Luk 12:2Kdɔ né kɨ́ dow ɓɔyɔ kɨ́ à ree tò ndaa-tɨ rəsɨ al ya goto rəm, ɓá né kɨ́ ra kɨ̀ gidɨ ngə̰y kɨ́ à tokɨ tḛḛ-né ndaa-tɨ rəsɨ al kàrè goto rəm tɔ. 23 Kinə dow kɨ́ mbi-é tò kadɨ oo-né ta rəmə, kadɨ oo.» 24  4:24 Mat 7:2; Luk 6:38Jeju təl idə-dé ɓəy panè: «Indəi kəmkaa dɔ rɔ-si-tɨ sɔbɨ dɔ ta-je kɨ́ ooi. Né kɨ́ ꞌmbɔji-né né adi dow kinlé, ḛ ya dꞌa təl mbɔjɨ-né né kadɨ-si rəm, ɓá dꞌa təl kungɨ kɨ́ rangɨ dɔ-tɨ kadɨ-si ya ɓəy rəm. 25  4:25 Mat 13:12; 25:29; Luk 19:26Kdɔ dow kɨ́ né tò ji-é-tɨ ɓá dꞌa kadɨ-é kɨ́ rangɨ dɔ-tɨ; ngà dow kɨ́ né goto ji-é-tɨ lé, kɨ́ ji-é-tɨ ya kàrè dꞌa taa.»
Ta kɨ́ sɔbɨ dɔ ko né
26 Jeju təl idə-dé ɓəy panè: «Kɔ̰ɓe lə Lubə lé tò titɨ-na̰ kɨ̀ ta lə dow kɨ́ tḛḛ ɔw ilə ko mḛḛ ndɔr-tɨ liə bè; 27 lé dowbé tò ɓi əse isɨ kəm ndɔɔ-je kada-je kàrè ko né lé, ubə rəm, tɔgɨ rəm, ɓɨ ḛ gə lo-é al ngá. 28 Nangɨ ya adɨ ko né-é ubə; dɔsa̰y to mbi ko, go-tɨ ɔr dɔ-é ə kandɨ gemḛ kɨ́ majɨ ində dɔ-tɨ; 29 Ə lokɨ ka̰a̰-é ɔr majɨ rəmə, kalangɨ bè ya dꞌun ngɔrɔngɨ dꞌijə-né. Kdɔtalə na̰y kijə ko asɨ ngá.»
Gosta kɨ́ sɔbɨ dɔ ka̰a̰ kɔl
Mat 13:31-32; Luk 13:18-19
30 Jeju pa ɓəy panè: «Ri ɓá jꞌa kɔji-né kɔ̰ɓe lə Lubə wa? Gosta kɨ́ ban ɓá jꞌa kuni tɔji-né kɔ̰ɓe lə Lubə wa? 31 Kɔ̰ɓe lə Lubə lé, titɨ-na̰ kɨ̀ ka̰a̰ kɔl kɨ́ to ka̰a̰ né kɨ́ tò ngon-é ndḛ bè itə ka̰a̰ né-je lay kɨ́ dɔnangɨ-tɨ nè kɨ́ dow-je ꞌdubɨ. 32 Ngà lokɨ dow dubɨ lé, ḛ tɔgɨ itə kagɨ-je lay kɨ́ mḛḛ ndɔr-tɨ, adɨ balkəm-é-je boy sar tugə ndil, adɨ yəl-je kɨ́ ꞌnar taá ꞌra kəy-dé-tɨ.» 33 Jeju ndó dow-je ta lə Lubə kɨ̀ gosta-je kɨ́ bè kin n̰a̰-n̰a̰ kɨ̀ gangɨ-é kɨ́ dꞌasɨ kadɨ ꞌgə-né mḛḛ ta liə. 34 Néndó liə kɨ́ nal gosta goto; ngà lokɨ ḛ ɔr rɔ-é isɨ kɨ̀ kár-é kɨ̀ njéndó né-je liə lé, ḛ ɔr mḛḛ gosta-je lé lay adɨ-dé.
Jeju ndángɨ yə́lbo
Mat 8:23-27; Luk 8:22-25
35 Mḛḛ ndɔ-é-tɨ kinlé ya, losɔlɔ biriri rəmə, Jeju idə njéndó né-je liə panè: «Adɨ jꞌgangi babo jꞌɔwi turə.» 36 Beɓa njéndó né-je ꞌtusɨ kosɨ dow-je dꞌin̰ə-dé ə tò kɨ́ Jeju isɨ mḛḛ-é-tɨ lé ya dḛ dꞌɔtɨ dꞌɔw-né siə. Tò-je kɨ́ rangɨ tò ngɔsi kàdɨ̀ tò-tɨ kɨ́ Jeju isɨ-tɨ lé tɔ. 37 Ya rəmə, yə́lbo ulə mbḭ-mbḭ, ə pungum man ɔsɨ tò yó-je kɨ né-je adɨ man ɔw mḛḛ tò-tɨ mbing nà̰y n̰a̰ al kadɨ man rusɨ mḛḛ tò. 38 Ə Jeju gətɨ dɔ-é kɨ̀ négətɨ dɔ mɔngɨ tò-tɨ ə tò tò ɓi. Beɓa njéndó né-je liə ꞌndəl-é dꞌidə-é ꞌpanè: «Njèndó dow-je né! Ko-ji kɨ́ isɨ tɔɔ kinlé ꞌusɨ-i-tɨ al wa?» 39 Lokɨ Jeju tḛḛ kəm-é rəmə, ḛ ndángɨ yə́lbo lé, ə təl pa kɨ̀ babo panè: «ꞌAdi lo tò ndingɨ! Asɨ bè!» Rəmə gin yə́lbo lé gangɨ adɨ lo təl tò ndingɨ. 40 Go-tɨ, ḛ pa sə-dé panè: «ꞌƁəli n̰a̰ bè kdɔ ri wa? ꞌAdi mḛḛ-si al ɓəy wa?» 41 Ɓəl ində bandɨ-dé gangɨ adɨ ꞌpa-na̰ ta dan-dé-tɨ ꞌpanè: «Kay! Dow kanlé to dow kɨ́ ban ya ɓá yə́l-je kɨ̀ babo-je kàrè ꞌtəl rɔ-dé go ta-tɨ liə bè wa?»

4:1 4:1 Luk 5:1-3

*4:12 4:12 Eja 6:9; Ja̰ 12:39-41; Knj 28:26-28; Rɔm 11:8

4:21 4:21 Mat 5:15; Luk 11:33

4:22 4:22 Mat 10:26; Luk 12:2

4:24 4:24 Mat 7:2; Luk 6:38

4:25 4:25 Mat 13:12; 25:29; Luk 19:26