19
Efesodâ Paulo unâ Jesus wâgâ nhegatuhobyry
Apolo, Corintodâ awyly ume myani Paulo Efesoram idâly; vale de Cayster einkâ myani idâly. Efesoram saintybyem myani Jesus eynynonro modo agâ oxiodyly. Aituo myani nhapâiguelymo:
— Jesus mâinwântuomo Deus Ispiritury âyanmo nâedâ? — kely.
— Ânguyka awâkâ Deus Ispiritury amygueho? Awâkâ wâgâ ânguy aguely xina nidataymba — kelymo.
Aituo myani Paulo aguely:
— Âdaituo pylâka keankâ batiza mâieholymo? — kely.
Aituo myani in-hogulymo:
— Xina batiza âieholy, inakanhe adâitobyry wâgâ tâjityenze tawyly tienehon-hoem, João Batista aguehobyry ara — kelymo.
Aituo myani Paulo aguely:
— En-hem, inakanhe adâitobyry wâgâ âjityeni modo, Deus izepa ato aiedyly imoimbyry modo warâ myani João batiza nhekyly. Adâkeze lâpylâ myani judeu domodoram: “Urâ pygueduo âeni einwântaungâ kuru” tâkeze myani. Jesus einwândyly wâgâlâ myani mâkâ aguely — kely Paulo.
Paulo aguely tindapygueduo, batiza âieholymo myani Pymâ Jesus tâinwânse tawylymo tienehon-homoem. Paulo nhangahumo onwa tâmary nhedyly myani. Aituo Deus Ispiritury nhonwamo âewyly. Tâjitanru âkelo Deus Ispiriturydâba âenigue âjitainlymo. Deus itaumbyry nhegatulymo. Doze uguondo modo lelâ myani mârâ ume tonlo modo.
Azagâ tokalâ warâ nunâ ara lelâ myani Paulo idâzeseze awyly judeu domodo âtâdyguyho odaji. Tyanepa myani Jesus wâgâ âtunâguedylymo. Pauloram adapâigueolymo, in-hogulymo warâ myani.
— Deus kywymâryem idyse kydatay, Jesus lelâ kyzeinwâne — kely Paulo.
Tâlâ myani Paulo aguely idani modo ewy tâeganeim modo aguely tyeinwândysebaom modo warâ. “Jesus kieinwântuo lelâ Deus eydâ atoam kytâly” Paulo kelygue myani idânârâ kurâ domodo enanaym Paulo nhunâguedylymo.
Aituo myani Paulo, eagonro modo Jesus eynynonro modo warâ târâpa idylymo. Târâ Jesus wâgâ Paulo nenomedâbyramo idyly. Idâly myani uguondo Tirano kurâdo nhenomedâdoram. Kopaelâgâembaba myani Paulo kurâdo âtâdyguyby modo agâ Jesus wâgâ aguely. 10 Azagâ anos myani Paulo târâ Ásia eynynâ Pymâ Jesus wâgâ unâ egatuzeze awyly. Toenzepa myani judeu domodo, judeu keba modo warâ idaseze awylymo.
Uguondo Ceva imeombyry kadopâ nhânkyze kewâtomobyry
11 Deus eon-honrugue myani Paulo ânguy anhetânry modo kehoem anhedyly. 12 Tâwânuneim modo, kadopâbeom modo warâ Paulo tukobizehobyry nhyguyho atay, ety iwogonro ewano atay warâ MÂʼ nhedylymo watay, kua tâiehozemo myani Deus eon-honrugue. 13 Judeu domodo ewy kadopâ nhânkyrim modope lâpylâ myani. Myarâ, myarâ warâ myani kadopâ nhânkyze adakobâdylymo. Pymâ Jesus neinwâmpyra tawylymo umelâ, Jesus eon-honrugue aise kelymo, Paulo aito ara. Warâ myani kadopâ modoram aguelymo:
— Jesus eon-honrugue igasehomoem auguely, mâkâ Paulo agueho eon-honrugue — kelymo.
14 Ceva imeom myani akaemo sete uguondo modo arâ aini. Kurâdo eynynâ Deus agâ aguewâni modo iwymâry myani akaemo nhunwym. Alâ myani kadopâram aguelymo:
— Jesus eon-honrugue xina ogonodyly, Paulo agueho eon-honrugue — kelymo.
15 Warâ olâ myani kadopâ aguely eyanmo:
— Jesus tutuze urâ. Ânguy Paulo awyly tutuze urâ. Âmaemo olâ âutubamo urâ — kely.
16 Aituo mâkâ uguondo kadopâbeom nhonwamo adamely. Ton-honre kehoem nhapiogulymo. Etymo nhaunguewâdyly. Toenzepa kehoem âdyolymo. Awylygue tâunkeze, etymo sauguewâtybyem warâ kehoem mârâ âtâ odayba âwiendylymo. 17 Idânârâ kehoem tonlo Éfeso donro modo nhutulymo Ceva imeom aietobyry. Judeu domodo, judeu keba modo warâ awârâ egary indadylymo. Aituo âseanedylymo. Pymâ Jesus toenzepa ton-honreim awyly wâgâ lelâ aguelymo.
18 Toenzepa Jesus einwânni modo tâtâzemo myani tâdâtâdyguyhoam. Jesus eynynonroem tâidyly iraynâ inakanhe adâitobyry noempyramo myani. Tâzenanaynlâ myani âkadulymo. 19 Toenzepa kuenwenwâni modo, âmeodo modo warâ Jesus eynynonroem tâisemo myani. Jesus tyeinwântuo myani tywapery modo nhenewylymo, kurâ domodo kua tientomoem, tiengamehomoem warâ tâsenomedâdobyry. Tâzenanaynlâ myani mârâ pape nhaduândylymo, kuenwenriempa, âmeodoempa warâ itybyem tawyly tienehon-homoem. Tâwâenseim mârâ pape; nhapâgueduomo, cinquenta mil moeda pratagueto tâise tyaduânseba watay ebyry nhuduly. 20 Arâ myani unâ Jesus wâgâ toenzepa âji mododâ âzegatuoly. Deus eon-honrugue, toenzepa myani kurâ domodo Jesus nheinwândyly.
Éfeso donro modo iewiâpadobyry
21 Ilâpygueduo myani Paulo tyangahu oday xunâzely:
— Macedônia einkâ, Acaia einkâ warâ ise yakadyly, Jesus einwânni modo tâense. Tonlopyryem ise Jerusalémram udâly. Ilema ise Romaram udâly-ro warâ — kely.
22 Tâtâly iraynâ olâ Timóteo, Erasto warâ saguhoem kuru Macedoniaram ingonokyly. Jesus wâgâ enomedâni lâpylâ myani akaemo. Mâkâ kuru olâ myani iweâpa Ásia eynynâ awyly.
23 “Jesus kieinwântuo lelâ, Deus eydâ atoram kytâly” Paulo keduo myani Éfeso donro modo iewiâpadylymo Jesus einwânni modo agâ. Tyewiâkygue, toenzepa myani âtâ anaym koendâpa nhenehonlymo. “Deus eydâ atoram kalehoim einwânni modo” kelygue myani Jesus einwânni modo nhezetâdylymo.
24 Uguondo Demétrio kehobe myani târâ. Tydeusary Diana ety ekudo imeimbyry metalgueto xygani myani mâkâ. Mârâ vende tientuo, toenzepa myani dinheru nhemakely, emawyadâni modo lâpylâ warâ. 25 Aituo myani idânârâ tagâ tâwanuneim modo ingâsedyly, Diana ety ekudo imeimbyry metalgueto xygataynrim modo lâpylâ warâ ingâsedyly. Eyanmo aguely:
— Ydataungâ, Nhaum. Toenzepa dinheru kienmakely deusa Diana ety ekudo imeimbyrygue. 26 Âdaidyly awyly tutuze âmaemo, Paulo Jesus wâgâ agueduo. Aguely tydaselâ âmaemo. “Deus kuru mâkeba awâkâ uguondo modo kulâ nhygatyby; tohoguezeim mâkeba tâise awârâ metalgueto, segueto warâ” tâkeze inanry Paulo. Taunlo modo ewy aguidope aguely neinwândâ. Aituo deusa Diana einwândyly inmolymo. Xirâ âtâ anano modo lelâba keankâ kurâdo, Ásia eynynonro modo warâ, Paulo aguely idataynrim modo. Kiyngatyby modo einwândyly inmolymo keankâ. 27 Koendâpa ise enra awârâ kurâem. Alâ awârâ aisezedyly-ro watay, tâwanepa ise kydaze. Dinheru kienmakeba ise. Tynrenseba ise awârâ âtâ, Diana ety. “Ekudyby modo xina nanâpyra ise” keze kurâdo. Taunlo modo aguely-ro watay, idânârâ Ásia eynynonro modo agueze lâpylâ. Awârâ lelâba-ro warâ, Deusa Diana kieinwânkyly ânguy ize inkâba ise, neinwântaymba ise warâ — kely myani Demétrio.
28 Demétrio aguely tindatuo myani kurâdo iewiâpadaynly. Adaenkewâdylymo:
— Tynreim awâkâ deusa Diana kieinwânkyly! Idânârâ kurâ taunlo Éfeso donro modo tâinwânse kurâ! — kelymo.
29 Idânârâ kehoem myani adaenkelymo ton-honre kehoem. Saenlumo tindatuo myani toenzepa kurâdo âtâdyguylymo mârâ âtâ anano modo ara. Âdakulâmo myani, saenlumo, okonodylymo warâ, inakanhemo lelâlâ myani. Gaio, Aristarco warâ nhawâdylymo, Macedônia donro, Paulo agâ Efesoram âetyby modo. Mârâ âtâ imeâgâkeba kurâdo âtâdyguyhobyryam tuxize nhadylymo. 30 Tagonrodo sawâtobyry tiuntuduo myani Paulo mâkâ lelâlâ tâgawândyse idyly, kurâdo agâ agueze. Jesus einwânni modo olâ myani warâ eyam aguelymo:
— Awyarâ tâtâzeba ikâ — kelymo.
31 Pymâ Ásia eynynonro modo ewy Efesoam âetaymby modo, tataen-homo Pauloram tytaumbyry ingonodylymo myani:
— Awyarâ kurâdo tyewiâtuneim modo âtâdyguyhobyryam tâtâzeba ikâ — kelymo myani.
32 Toenzepa myani kurâdo saenlunu, okonodylymo warâ. Âikâ, âikâ warâ taenluem aguelymo. Agui myani akaemo ewy âdaituo târâ âtâdyguybyem tawyly xutudânry. 33 Judeu tonlo modo ewy tyangahu oday aguelymo:
— Kânagazeze asaemo kurâdo, judeu kydawylygue, Paulo ara — kelymo.
Aituo myani uguondo Alexandre kehoram aguelymo:
— Kurâdo agâ aguekâ. “Inakanhe xina anitaymba âmaemoem” kekâ eyanmo — kelymo.
Aituo myani Alexandre kurâdo âdakepa itoem tâmarygue aidyly, “Xina judeu domodo âda nitaymba âmaemoem” tâkehoem. 34 Judeu mâkâ awyly tiuntuduo myani on-hoam lelâ adaenkelymo ton-honre kehoem:
— Tynreim awâkâ deusa Diana kieinwânkyly! Idânârâ kurâ taunlo Éfeso donro modo tâinwânse kurâ! — kelymo.
Azagâ horas myani arâ adaenkezeze awylymo.
35 Aituo myani mârâ âtâ anary iwymâry emary, koendâ kehoem kurâdo MYK alelâ itomoem aguely. Aituo eyanmo aguely:
— Nhaum, ydataungâ! Idânârâ tutuze kurâ, tarâ kyjidadârydâ âtâ imâsedo, iwâkuru warâpe awyly, kiynrenkyly kydeusary Diana kientyguedo. Anra lâpylâ mârâ tuhu kau odaypa ihugueyby, Diana ekudo emyenro. Âtâ, tuhu warâ eni kurâ. 36 Idânârâ tâdutuoze kykewâdyly kulâ keba awyly. Awylygue MYK alelâ itaungâ. Tadahulizeba itaungâ. Âdy koendâ kiuntuba kulâ aguientaymba kine. 37 Asaemo azagâ uguondo modo xarâ menetaimo. Âdy nemagazedaymba asaemo deusa ety oday. Eyam inakanhe kulâ aguepamo gâlâ warâ. 38 Demétrio, emawyadâni modo warâ iwâgâ adâkehobe-ro watay, pymâ modoram agueze nâtâmo. Aitoem mawânkâ pymâ awârâgue tâwaneimpe awyly. Tâtâdyguyho saintuo lelâ âtâdyguylymo awyly tutuzelâ olâ âmaemo.
39 — Eagonro unâ amyguedyse âmaemo-ro watay olâ, tâwâlâ kurâ domodo âtâdyguyhoam aguewâtaunda, pymâ kuru Roma donro aguehobyry aralâ. 40 Tarâ aityby modo, Pymâ Roma donro nhutuly-ro watay, toenzepa tâise kagâ iewiâky. “Âdaituoka madahulilymo, aenlumo warâ? Âdaituoba kulâ tâzewentâdyly myguelymo! Auguehobyry keankâ mankaguylymo” keze. Âdara kin-hoguba ise kurâ — kely myani pymâ emary.
41 Adâkebygueduo, âtâdyguywâdyby modo etyram ingonotaynly.