3
Viskam yra paskirtas metas, ir paskirtas laikas kiekvienam siekiui po dangumi: laikas *gimti ir laikas mirti; laikas sodinti ir laikas išrauti, kas pasodinta; laikas žudyti ir laikas gydyti; laikas griauti ir laikas statyti; laikas verkti ir laikas juoktis; laikas gedėti ir laikas šokinėti; laikas §mėtyti akmenis ir laikas surinkti akmenis; laikas apkabinti ir laikas vengti apkabinimo; laikas *ieškoti ir laikas laikyti praradusiu; laikas laikyti ir laikas išmesti; laikas perplėšti ir laikas susiūti, laikas tylėti ir laikas kalbėti; laikas mylėti ir laikas nekęsti; laikas karui ir laikas taikai. Kokia gi pasiliekanti nauda dirbančiajam iš jo triūso? 10 Mačiau užduotį, kurią Dievas davė §žmonių palikuonims, kad ja užsiimtų. 11  *Jis padarė visus dalykus gražius kiekvieno skirtam laikui, jis taip pat įdėjo amžinybę į jų širdį taip, kad joks žmogus negali išsiaiškinti Dievo daromo darbo nuo pradžios iki galo. 12 Supratau, kad nieko geresnio jiems nėra, kaip tik žmogui džiaugtis ir §daryti gera savo gyvenime. 14 Žinau, kad visa, ką daro Dievas, išliks amžinai: nieko negalima prie to pridėti, nieko negalima iš to atimti. Ir Dievas yra taip padaręs, kad jo bijotų. 20  *Visi eina į vieną vietą, visi yra iš dulkių, ir visi į dulkes sugrįžta.
* 3:2 „gimti“ – Hbr. „gimdyti“. 3:3 „griauti“ – T. y. griaunant padaryti spragą; plg. II Kar 14:13. 3:4 „šokinėti“ – Plg. I Met 15:29, Job 21:11, Ps 29:6 ir kt. § 3:5 „mėtyti akmenis“ – Būtent į priešo laukus, kad negalėtų auginti maisto; plg. II Kar 3:25. * 3:6 „ieškoti“ – Arba „įgyti“. 3:6 „laikyti praradusiu“ – Arba „prarasti“. 3:7 „perplėšti“ – Arba „sudraskyti“. § 3:10 „žmonių palikuonims“ – Arba „Adomo sūnums / vaikams / palikuonims“, „žmonijai“. * 3:11 „Jis padarė visus dalykus gražius kiekvieno skirtam laikui“ – T. „Visumą Jis padarė gražią jos laikui“. 3:11 „amžinybę“ – Arba „neapibrėžtą trukmę“; gal „begalybę“. 3:12 „jiems“ – T. y. žmonėms. Arba „juose“, t. y. tuose dalykuose, kuriuose rašytojas atliko tyrimus. § 3:12 „daryti gera“ – Daug kas verčia „patirti gera / malonumą“ ar panašiai. Anot Charles Ellicott (1819-1905), visur kitur ST tų hbr. žodžių sandara reiškia „daryti tai, kas gera / dora“. Kontekstas gal ir lemtų „patirti gera / malonumą“ interpretaciją, bet, jeigu taip, tada Mok 3:13 yra tik pakartojimas, nes ten sakoma tas pats. * 3:20 „Visi“ (3 k.) – Kalbama apie gyvūnus ir žmonės, kad abiejų fizinio kūno likimas toks pat – sugrįžimas į žemę. Žr. Mok 3:21, 12:7.