Petro antras laiškas
1
Simonas Petras, Jėzaus Kristaus *tarnas ir apaštalas, tiems, kurie teisumu mūsų Dievo, tai yra mūsų Išgelbėtojo Jėzaus Kristaus, gavo tokį pat brangų tikėjimą §kaip mūsų. Malonė ir ramybė tegausėja jums Dievo ir Jėzaus, mūsų Viešpaties, artimu pažinimu!
Kadangi jo dieviška jėga yra dovanojusi mums visus dalykus, kurie praverčia *gyvenimui ir dievotumui per artimą pažinimą to, kuris pašaukė mus šlove ir §šaunumu, – kuriais jis yra mums dovanojęs didžiausius bei brangius pažadus, kad per juos taptumėte dieviškos prigimties dalininkais, *pasprukę nuo sugedimo, esančio pasaulyje per geidulį, – tai ir jūs gi dėl tos pačios priežasties, pasitelkdami visą stropumą, pridėkite prie savo tikėjimo šaunumą, o prie šaunumo – žinojimą, o prie žinojimo – susivaldymą, o prie susivaldymo – ištvermę, o prie ištvermės – dievotumą, o prie dievotumo – brolišką rūpinimąsi, o prie broliško rūpinimosi – meilę. Nes jeigu šitie dalykai būna jumyse ir gausėja, jie padaro taip, kad jūs esate nei §tingūs, nei bevaisiai mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus artimo pažinimo atžvilgiu. *Bet tas, kuriam tų dalykų trūksta, yra aklas, trumparegis, užmiršęs apvalymą nuo savo senųjų nuodėmių.
10 Todėl, broliai, verčiau stropiai stenkitės sau padaryti patvarų savąjį §pašaukimą ir išrinkimą, nes *jeigu tuos dalykus darote, jūs niekaip niekada nepargriūsite; 11 nes taip jums bus pridėta su gausumu įeiti į amžinąją mūsų Viešpaties §bei Išgelbėtojo Jėzaus Kristaus karalystę.
12 Todėl neignoruosiu pareigos jums priminti apie šiuos dalykus visada, nors jūs žinote juos ir esate sutvirtinti *tiesoje, kurią dabar turite. 13 Aš gi manau, kad teisinga, kol tebesu šioje „padangtėje“, žadinti jus priminimu, 14  §nes žinau, kad *netrukus padėsiu savo „padangtę“ į šoną, kaip ir man atskleidė mūsų Viešpats Jėzus Kristus. 15 Bet ir stropiai stengsiuosi, kad §man iškeliavus jūs kiekvienu metu *galėtumėte prisiminti šiuos dalykus.
16 Nes mes nesekėme gudriai išgalvotomis pasakomis, kai jums davėme pažinti mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus galybę ir atėjimą, bet buvome jo didybės liudininkai, matę savo akimis. 17 Nes jis gavo iš Dievo Tėvo garbę ir šlovę, kai Didingosios Šlovės veikimu jam atėjo toks balsas: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“. 18 Ir būdami su juo šventame kalne mes patys girdėjome §tą balsą, *atėjusį iš dangaus.
19 Be to, mes turime patikimesnį pranašišką žodį, į kurį sutelkdami dėmesį gerai darote, – kaip į žiburį, šviečiantį tamsioje vietoje, kol išauš Diena ir jūsų širdyse patekės §Aušrinė, 20 pirmiausiai žinodami tai, kad jokia šventraščio pranašystė nėra iš paties žmogaus savito atskleidimo, 21 nes pranašystė niekuomet *nebuvo atnešta žmogaus valia, bet šventi Dievo žmonės kalbėjo, Šventosios Dvasios nešami.
* 1:1 „tarnas“ – Arba „savanoriškai pasižadėjęs vergas“, „savanoris vergas“. 1:1 „mūsų Dievo, tai yra mūsų Išgelbėtojo“ – Panaši gr. k. sandara yra II Pt 1:11, 3:18. Akivaizdu, kad Viešpats Jėzus Kristus čia yra išvardintas kaip pats Dievas. 1:1 „brangų“ – Arba „garbingą“. Žodis apima abi sąvokas – brangumą ir garbingumą. § 1:1 „kaip mūsų“ – Arba „su mumis“. * 1:3 „gyvenimui ir dievotumui“ – Gal „dievotam gyvenimui“. 1:3 „dievotumui“ – T. y. atsidavimui Dievui, gyvenimui dėl Jo. 1:3 „šlove ir šaunumu“ – T. „per šlovę ir šaunumą“. Arba „būdamas šlovingas ir šaunus“ (plg. II Kor 3:11 (gr.)). § 1:3 „šaunumu“ – Gr. žodis ἀρέτη (aretė; irgi vartojamas 5 eilutėje) – išskirtinis, tvarus, stropus, galingas būdas, kuris vertas pagarbos; gero charakterio sukeltas veiklos pranašumas, sukeliantis pripažinimą. Plg. Pat 31:10-31. Tas pats gr. žodis vartojamas I Pt 2:9 apie gyriaus vertus Dievo gerus darbus (stebuklus). * 1:4 „pasprukę“ – Arba „pabėgę“, „ištrūkę“. 1:5 „dėl tos pačios priežasties“ – T. „dėl šio paties dalyko“. 1:5 „pridėkite prie savo tikėjimo šaunumą“ – T. y. „prie savo tikėjimo pilnai parūpinkite šaunumo“ (stipraus doro charakterio savybių). § 1:8 „tingūs“ – Arba „neveiksmingi“, „dykinėjantys“. * 1:9 „Bet“ – Galbūt „Nes“, bet gr. γὰρ (gar) čia žymi ir priešpriešą ir priežastį. 1:10 „verčiau“ – Gal „juo labiau“. 1:10 „patvarų“ – Arba „tvirtą“, „nepajudinamą“. I Pt 1:9 rodo, kad tai pasiekiama neužmirštant savo senų nuodėmių apvalymo, ir I Pt 1:5-8 moko, kad toks žmogus nuolat ugdosi Dievo nustatytas savybes. § 1:10 „pašaukimą ir išrinkimą“ – Du gr. k. daiktavardžius valdo vienas artikelis, todėl galimas šis vertimas: „pašaukimą (išrinkimą)“. * 1:10 „jeigu tuos dalykus darote“ – T. y. „jeigu tų dalykų darymas yra jūsų įprastinė veikla“. 1:11 „jums bus pridėta su gausumu įeiti“ – T. „jums bus gausiai pridėtas įėjimas“. 1:11 „bus pridėta“ – Tas pats gr. veiksmažodis vartojamas 5-oje eilutėje, „pridėkite“. § 1:11 „bei“ – Arba „tai yra“; žr. panašią gr. k. gramatinę sandarą I Pt 1:1, „mūsų Dievo, tai yra mūsų Išgelbėtojo Jėzaus Kristaus“. * 1:12 „tiesoje, kurią dabar turite“ – T. „šalia esančioje tiesoje“. 1:13 „manau“ – Arba „laikau tai“. 1:13 „padangtėje“ – T. y. kūne; tekstas rodo, kad žmogus gyvena fiziniame kūne; jis tebėra žmogus, kai fizinės mirties metu jo dvasia išeis iš kūno. § 1:14 „nes žinau“ – T. „žinodamas“. * 1:14 „netrukus“ – Arba „staiga“. Plg. II Pt 2:1. 1:14 „padėsiu savo padangtę į šoną“ – T. „yra mano padangtės pašalinimas / padėjimas į šoną / nurengimas“. 1:14 „atskleidė“ – Arba „pranešė“, „parodė“, „nurodė“. § 1:15 „man iškeliavus“ – T. „po mano iškeliavimo“. Plg. Lk 9:31, Jn 13:1. * 1:15 „galėtumėte prisiminti šiuos dalykus“ – T. „galėtumėte šiuos dalykus padaryti prisimintinus“. 1:16 „nesekėme […] pasakomis“ – Arba „nemėgdžiojome […] pasakas“. 1:17 „atėjo“ – Arba „buvo perduotas“, „buvo perneštas“. § 1:18 „tą“ – T. „šį“. * 1:18 „atėjusį“ – Arba „perduotą“, „perneštą“. 1:19 „patikimesnį“ – Arba „tvirtesnį“. 1:19 „Diena“ – Plg. Mal 4:2, „užtekės Teisumo Saulė“, t. y. Mesijas; taip pat Iz 9:2, Mt 4:16, Lk 1:78. § 1:19 „Aušrinė“ – T. y. Mesijas. Plg. Sk 24:17, Apr 22:16. * 1:21 „nebuvo atnešta“ – Arba „neatėjo“, bet tas pats gr. žodis vartojamas čia („nebuvo atnešta“; plg. Mt 14:11 „buvo atnešta“.) ir vėliau šioje eilutėje („nešami“).