2
Bet tautoje buvo ir *melagingų pranašų, kaip ir tarp jūsų bus melagingų mokytojų, kurie slapta įves pražūtingų klaidamokslių, netgi išsižadėdami juos išpirkusio Valdovo, §ir užsitrauks *staigią pražūtį. Ir daugelis seks jų pražūtingais keliais. Per melagingus mokytojus tiesos kelias bus šmeižiamas. Ir dėl godumo įtakos jie „prekiaus jumis“ meistriškai suformuluotais žodžiais. Jau seniai jų pasmerkimas nedykinėja ir jų pražūtis nesnaudžia.
Nes jeigu Dievas nepagailėjo nusidėjusių angelų, bet §nubloškė į pragarą ir į tamsybės pančius atidavė *tuos, kurie išlaikyti teismui; ir jeigu jis, kai užleido tvaną ant bedievių pasaulio, nepagailėjo senojo pasaulio, nors išsaugojo teisumo šauklį Nojų, aštuntąjį išsaugotą asmenį; ir jeigu jis, kai pavertė Sodomos bei Gomoros miestus pelenais, pasmerkė juos nuvertimu, pristatydamas juos pavyzdžiu tiems, kurie po to gyvens bedieviškai; ir jeigu išvadavo teisųjį Lotą, kurį didžiai vargino apribojimų nepaisančių žmonių palaidi gyvensena, nes tas §teisus žmogus, gyvendamas tarp jų, matydamas ir girdėdamas, diena iš dienos kankino savo teisią sielą *įstatymą pažeidžiančiais darbais, – tai Viešpats žino, kaip išvaduoti dievotuosius iš mėginimų ir kaip išlaikyti neteisiuosius teismo dienai, kad būtų baudžiami, 10 o ypač tuos, kurie vaikščioja paskui kūniškumą suteršiančio geismo įtakoje ir niekina §vyresnybę. Įžūlūs savavaliai! Jie nesudreba šmeiždami šlovinguosius, 11 tuo tarpu angelai, būdami pranašesni jėga ir galybe, Viešpaties akivaizdoje *nepateikia prieš juos koneveikiančio kaltinimo.
12 Bet šitie, kaip nesamprotaujantys gyvuliai, gimę instinktyvūs padarai tam, kad būtų sugauti ir pražudyti, koneveikia tuos dalykus, kurių nesupranta, ir visiškai pražus savo pražūtyje, 13  būdami tokie, kurie, kaip numatyta, sulauks atlygio už neteisumą būdami tokie, kurie laiko malonumu lėbauti dienos metu.
Jie yra dėmės ir gėdos, puikuodamiesi savo pačių klaidinimais, puotaudami su jumis. 14 Jie turi akis, kupinas svetimautojos ir negalinčias nutrūkti nuo nuodėmės. Jie suvilioja svyruojančias sielas. Jie turi gobšumo veiklos išlavintą širdį. Prakeikimo vaikai!
15 Palikę teisingąjį kelią, jie nuklydo sekdami keliu Bosoro sūnaus Balaamo, kuris mylėjo §atlygį už neteisumą, 16 tačiau buvo pabartas dėl savo prasižengimo: nebylus nešulinis gyvulys, prabilęs žmogaus balsu, sutrukdė pranašo beprotystę. 17 Šitie yra bevandeniai šaltiniai, audros *genami debesys, kuriems yra išlaikyta apgaubianti tamsybė per amžius. 18 Nes kai jie byloja didžiai išpūstus tuštybės žodžius, jie kūniškais geismais, palaidu elgesiu privilioja tuos, kurie buvo visiškai pasprukę nuo §gyvenančių *paklydime. 19 Jie žada šiems laisvę, patys būdami sugedimo vergai, juk kas nugali žmogų, tas jį ir pavergia. 20 Nes jeigu pasprukę nuo pasaulio susitepimų Viešpaties §bei Išgelbėtojo Jėzaus Kristaus artimu pažinimu, jie ir vėl į juos yra įsivėlę ir nugalėti, tai jiems *paskutinė padėtis yra pasidariusi blogesnė už pirminę. 21 Nes jiems būtų buvę geriau išsamiai nepažinti teisumo kelio, negu išsamiai pažinus nusigręžti nuo jiems perduoto šventojo įsakymo. 22 Bet jiems atsitiko tai, ką sako ta teisinga patarlė: „Šuo sugrįžo prie savo vėmalo ir išmaudyta kiaulė – į voliojimąsi purvyne“.
* 2:1 „melagingų“ – Arba „neteisingų“. 2:1 „melagingų“ – Arba „neteisingų“. 2:1 „klaidamokslių“ – αἵρεσις (hairesis); vartojami ir žodžiai „erezijos“, „sektos“, „atskalos“. § 2:1 „ir užsitrauks“ – T. „užsitraukdami“. * 2:1 „staigią“ – Arba „greitą“. 2:2 „melagingus mokytojus“ – T. „juos“, t. y. mokytojus, minėtus 1-oje eilutėje. 2:3 „dėl godumo įtakos“ – Arba „godumo valdomi“. § 2:4 „nubloškė į pragarą“ – Tai vieno gr. k. žodžio ταρταρόω (tartaroo) vertimas („tartarazuoti“ reiškia numesti į tartarą). Arba: „nubloškė į pragarmę (bedugnę)“. * 2:4 „tuos, kurie išlaikyti teismui“ – Plg. Mt 25:41, II Pet 2:9. 2:5 „kai užleido“ – Arba „užleidęs“. 2:7 „palaidi gyvensena“ – Arba „gašli gyvensena“. Plg. II Pt 2:18 („palaidu elgesiu“). § 2:8 „teisus žmogus“ – Arba „teisusis“. * 2:8 „įstatymą pažeidžiančiais“ – Arba „neteisėtais“. 2:9 „dievotuosius“ – Arba „teisingai garbinančius vienintelį Dievą“; gr. žodį sudaro priešdėlis, reiškiantis „geras / gerai“ ir šaknis, reiškiantis „garbinti“; žr. Apd 10:2, 7. 2:10 „suteršiančio geismo“ – T. „suteršimo geisme“, t. y. jie yra įtakoje geismo, kuris pasižymi suteršimu. § 2:10 „vyresnybę“ – Arba „viešpatystę“, „valdžią“, „viešpatavimą“. Gr. žodis κυριότης (kuriotės) vartojamas ir Ef 1:21, Kol 1:16, Judo 8. * 2:11 „nepateikia […]“ – Plg. Judo 9. 2:12 „instinktyvūs“ – T. y. turintys instinktą, bet nesugebantys samprotauti. Arba „omingi“. Gr. būdvardis φυσικός (fusikos) vartojamas tik čia ir Rom 1:26-27 eilutėse, kur kalbama apie žmones, kurie atsisako elgtis pagal tai, kas nustatyta pagal fizinę prigimtį. 2:15 „teisingąjį“ – Arba „tiesųjį“. § 2:15 „atlygį už neteisumą“ – T. „neteisumo atlygį“. * 2:17 „genami“ – Arba „varomi“. 2:18 „kūniškais“ – T. „kūno“. 2:18 „pasprukę“ – Arba „pabėgę“, „ištrūkę“. § 2:18 „gyvenančių“ – Arba „tų, kurie elgiasi“, „tų, kurie užsiima savo reikalais“. * 2:18 „paklydime“ – Arba „paklydimo įtakoje“, „apgaulės valdomi“. 2:19 „kas nugali žmogų“ – Arba „kam pasiduoda žmogus“. 2:20 „pasprukę“ – Arba „pabėgę“, „ištrūkę“. § 2:20 „bei“ – Arba „tai yra“; žr. panašią gr. k. gramatinę sandarą I Pt 1:1, „mūsų Dievo, tai yra mūsų Išgelbėtojo Jėzaus Kristaus“. * 2:20 „paskutinė padėtis“ – Plg. Mt 12:45, Lk 12:26. 2:22 „teisinga“ – Gr. būdvardis, „atitinkanti tiesą“.