2
Žmonės maištauja, bet Dievo Mesijas turi galutinę valdžią
Bergždžias tautų maištas
1 Kodėl kitataučiai siaučia ir tautos apmąsto tuštybę?
2 Žemės karaliai stoja į kovą, ir valdovai išvien tariasi prieš VIEŠPATĮ ir prieš jo pateptąjį, sakydami:
3 „Sutraukykime jų pančius, numeskime nuo savęs jų virves!“
Dievo Tėvo atsakas maištui
4 Tas, kuris sėdi danguose, juokiasi; Viešpats tyčiojasi iš jų.
5 Tada jis kalbės jiems rūstaudamas ir įnirtęs juos išgąsdins:
6 „O aš pats pastačiau savo karalių ant Siono, savo švento kalno!“
Dievo Sūnaus atsakas maištui
7 „Paskelbsiu įsaką; VIEŠPATS man tarė: „Tu esi mano Sūnus, šiandien aš tave pagimdžiau.
8 Prašyk manęs, ir aš tau duosiu kitataučius, – tavo veldinį, ir tolimiausius žemės kraštus, – tavo nuosavybę.
9 Tu daužysi juos geležine lazda, kaip puodžiaus indą juos daužysi į šukes!“
Štai ką įsidėmėti
10 Taigi dabar, o karaliai, būkite išmintingi; duokitės įspėjami jūs, žemės teisėjai.
11 Tarnaukite VIEŠPAČIUI su baime ir džiūgaukite drebėdami.
12 Bučiuokite Sūnų, kad jis nerūstautų ir kelyje nežūtumėte, jo pykčiui truputį užsidegus. Kokie didžiai palaiminti visi, kurie bėga prieglaudon pas jį!