3
Dovydo psalmė, jam bėgant nuo savo sūnaus Abšalomo veido.
O VIEŠPATIE, kaip padaugėjo mano priešų! Daug tų, kurie sukyla prieš mane! Daug tų, kurie sako apie mano sielą: „Jam *iš Dievo nėra išgelbėjimo!“
Sela.
Bet Tu, VIEŠPATIE, esi skydas aplink mane, mano šlovė ir tas, kuris pakelia mano galvą. Savo balsu §ne kartą šaukiausi VIEŠPATIES, ir jis nuo savo *šventojo kalno išklausė mane.
Sela.
Aš – aš atsiguliau ir užmigau. Atsibudau, nes VIEŠPATS mane palaikė. Nebijau §dešimt tūkstančių žmonių, kurie yra sustoję prieš mane iš visų pusių.
Kelkis, o VIEŠPATIE! Išgelbėk mane, o mano Dieve! Juk tu visiems mano priešams smogei į žandą, nedorėlių dantis sutrupinai. VIEŠPAČIUI priklauso išgelbėjimas! Tavo tautai tebūna tavo palaiminimas!
Sela.
* 3:2 „iš Dievo“ – T. „Dieve“ (viet.). 3:3 „aplinka“ – Arba „padengiantis“. 3:3 „kuris pakelia mano galvą“ – T. y. kuris išvaduoja mane iš bėdų. § 3:4 „ne kartą šaukiausi“ ir „išklausė mane“ – Hbr. k. veiksmažodžių forma gali rodyti į kartojamą veiksmą, arba praeityje arba dabartyje. * 3:4 „šventojo“ – Arba „šventumo“. 3:4 „išklausė mane“ – Arba „atsiliepė man“. 3:5 „palaikė“ – Arba „palaiko“. § 3:6 „dešimt“ – Arba „dešimčių“.