11
Lázaro ĩ godare gaye
Sĩgʉ̃ ñañi ñarise cõgʉ̃. Ĩ wame cʉtiquĩ Lázaro. Ĩ ñarã romia ñacã María, gajeo Marta. Ĩna ñacã Betania gãna. Iso María ñacõ Jesús ya gʉbore queno sʉti quenarise jio gugoro. Jiocõri iso ya joana weja carogoro ñacõ iso, Lázaro ocabajio. Lázaro ĩ cõja ticõri, ĩ ñarã romia Jesure oca cõañi ĩna:
—Gʉa Ʉjʉ, mʉ baba Lázaro cõ ñami, yi oca cõañi ĩna Jesure.
Iti oca tʉocõri ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare:
—Adi ñarise ĩre ruyuriobetoja. Godarocʉ meje cõ ñaguĩji ĩ. Ado robojʉa bajia. “Rẽtoro ñasagʉ ñami Dios, ito bajiroti rẽtoro ñasagʉ ñami Dios Macʉ cʉni”, masa ĩna yi rʉ̃cʉbʉotoni, cõ ñaguĩji Lázaro, yiquĩ Jesús.
Lázaro, ĩ ocabajirã romia María, Martare cʉni tʉo maiñi Jesús. “Cõ ñami Lázaro”, yire oca tʉobojagʉti wabitiquĩ Jesús maji. Gʉa ñarijʉ jʉa rʉmʉ ñacõacʉ gʉa Jesús rãca maji. Jʉa rʉmʉ bero gʉa ĩ rãca riasotirãre ado bajiro yiquĩ Jesús:
—Ita mʉcana Judea sitajʉ. Lázaro ĩ ñarojʉ wato mani, yiquĩ Jesús gʉare.
Ito ĩ yija tʉocõri:
—Canʉ bʉsati itojʉ gãna judio masa mʉre gʉ̃tana rea sĩa ãmobojañi ĩna. ¿Itojʉ tʉdi ware tʉoĩati, gʉare riasogʉ mʉ? yi seniĩacʉ gʉa Jesure.
“Yʉre ĩna sĩarotijʉ ejabea maji”, yirocʉ ado bajiro cʉdiquĩ Jesús gʉare:
—Ʉ̃mʉa co ʉ̃mʉa doce hora busurise ña. Ito bajiri sĩgʉ̃ ĩ wa ucuja jʉatabiquĩji iti busujare. Macãrʉcʉ̃ro busurise iti ñajare ti masigʉ̃ yiguĩji. Ito bajiri jʉatabiquĩji ĩ ʉ̃mʉa ñajare. 10 Ñami ĩ wa ucuja jʉatagʉ yiguĩji, busurise iti manijare, yiquĩ Jesús gʉare.
11 Itire goticõri mʉcana gaje gotiquĩ Jesús gʉare:
—Mani baba Lázaro canicoaguĩji. Ito bajiri ĩre yujiogʉ wajʉ yʉ, yiquĩ Jesús.
12 Ito ĩ yija tʉocõri:
—Gʉa Ʉjʉ, ĩ canija quena ña ĩre. Tujacoagʉ yiguĩji ĩ, yicʉ gʉa Jesure.
13 “Canigʉ̃ yiguĩji”, Jesús ĩ yija, “Wʉjore, yiguĩji Jesús”, yire masicʉ gʉa. Ito bajiro gʉa tʉoĩabojarocati, Jesuama, “Godacoami”, yireoni yigʉ yiñi ĩ. 14 “Yʉre queno tʉo masibeama ĩna”, yi tʉoĩacõri, riojo gʉare gotiquĩ Jesús ĩja:
—Lázaro godacoami ĩja. 15 Queno yigʉti ĩ tʉjʉ ñabisija yʉ. Ito bajicõri yʉre tʉorʉ̃nʉrã yirãji mʉa. “Riti Dios Macʉ ña mʉ”, yʉre yi rʉ̃cʉbʉorã yirãji mʉa. Ĩ tʉ ita ĩja, yiquĩ Jesús gʉare.
16 Sĩgʉ̃ Jesús rãca riasotigʉ, gʉa rãca gagʉ Tomás wame cʉtiquĩ. “Sʉ̃rʉ̃arʉ”, yicʉ gʉa ĩre. Ado bajiro yiquĩ ĩ, gʉajʉare:
—Ita mani cʉni. Jesús rãcati godana mani cʉni, yiquĩ Tomás gʉa ĩ baba mesare.
Yʉ ña masa tʉdi catiroca yigʉ, Jesús ĩ yire gaye
17 Betaniajʉ gʉa ejaroca, “Jʉaria rʉmʉri tʉja Lázarore ĩna yujeja bero”, yicã masa, gʉare gotirã. 18 Jerusalén rocajʉa bʉsa ñacʉ Betania. Coji cõre gʉdarecocõ ñacʉ Betania. 19 Ito bajiri jãjarã Jerusalén gãna judio masa ejacã Lázaro ĩ godaja otirã. “Bʉjato bajia, mʉa rĩjorʉ ĩ godaja”, yi María, Martare cʉni guañagõ otirã ejacã ĩna. 20 “Wadiami Jesús”, yire oca tʉocõri, ĩre bocago ejacõ Marta. Maríama ejabiticõ. Wijʉ ñacõañi iso. 21 Jesús tʉjʉ ejacõri ado bajiro yicõ Marta:
—Yʉ Ʉjʉ, mʉ iti rʉmʉ bʉsa ado mʉ ñajama, bai godabitiborʉ ĩ. 22 “Ĩ godaja bero ñabojarocati, no Diore mʉ senija, ito bajiroti mʉre ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa yʉ, yicõ Marta Jesure.
23 Iso ito yija tʉocõri:
—Mʉ rĩjorʉ tʉdi catigʉ yiguĩji, yiquĩ Jesús isore.
24 Ito ĩ yija:
—Riti gotia mʉ. Sʉsari rʉmʉ masare tʉdi ĩna catiroca Dios ĩ yiri rʉmʉ, tʉdi catigʉ yiguĩji bai, yi tʉoĩa yʉ, yicõ Marta Jesure.
25 Iso ito yija tʉocõri, ado bajiro yiquĩ Jesús:
—Yʉ ña tʉdi masa ĩna catiroca yigʉ. Ito yicõri yʉti ña catitĩñare rʉcogʉ. No yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti catitĩñagʉ̃ yiguĩji. Godabojagʉti tʉdi catigʉ yiguĩji ĩocʉ̃ ĩja, yiquĩ Jesús isore. 26 Mʉcana tʉdi yʉ ejari rʉmʉ, yʉre tʉorʉ̃nʉ ña yucãrã catitĩñarã yirãji ĩna. Godamenaji ĩna. ¿Itire tʉorʉ̃nʉati mʉ cʉni? yi seniĩaquĩ Jesús Martare.
27 Ito ĩ yija tʉocõri:
—Yʉ Ʉjʉ, mʉ yiro bajiroti bajia. Mʉti ña Cristo, Dios ĩ cõarʉ. Mʉti ña Dios Macʉ, adi macãrʉcʉ̃rojʉ wadirʉ. Itire tʉorʉ̃nʉa yʉ, yicõ iso Jesure.
Lázaro ya masari cuma tʉ Jesús ĩ otire gaye
28 Iso ito yija bero iso rĩjoro Maríare jigo wacõ Marta. Iso tʉ ejacõri, ado bajiro Maríare goti rudiyijo iso:
—Manire riasori masʉ ito ñami. “Wadijaro”, yimi mʉre, yiyijo Marta iso rĩjorore.
29 Iso ito yiroca riti wʉmʉcõri, Jesure tigo wadiñi María. 30 Cʉtojʉ ejabiticʉ gʉa Jesús rãca maji. Marta iso bocacatojʉti ñacʉ gʉa maji. 31 María rãca ñañi judio masa, iso yagʉ godajare otirã. Ejori iso wʉmʉ waja ticõri, isore sʉya wadiñi ĩna cʉni. “Masari cumajʉ otigo wagõji”, yi tʉoĩari seyoñi ĩna.
32 Gʉa tʉ ejacõri Jesús riojo rijomunigãna ñini rũjũcõ María. Ito yicõri ado bajiro ĩre bʉsicõ iso:
—Yʉ Ʉjʉ, mʉ iti rʉmʉ bʉsa mʉ ado ñajama, bai godabitiborʉ, yicõ iso Jesure.
33 María iso otija ticõri, iso rãca wadiana judio masa ĩna otija ticõri, bojori bʉjaquĩ Jesús cʉni. Ito bajiri ĩ ya ʉsijʉ bʉto bojori bʉja ñaquĩ Jesús. 34 Ado bajiro ĩnare seniĩaquĩ Jesús:
—¿Nojʉ ĩre yujeri mʉa? yi seniĩaquĩ Jesús.
Ito ĩ yija tʉocõri:
—Adojʉa tigʉ waya mʉ, yicã ĩna Jesure.
35 Ĩna ito yija tʉocõri, otiquĩ Jesús ĩja. 36 Jesús ĩ otija ticõri, ado bajiro yicã judio masa:
—Tite mʉa. Lázarore bʉto tʉo mairi seyoami ĩ, yicã ĩna.
37 Gãjerã coriarãma ado bajiro yicã ĩna:
—Cajea tibicʉre yisiogʉ ñabojagʉti, ¿no yija Lázaro ĩ godabitiroca yibisijari ĩ? yicã ĩna coriarã.
Lázarore tʉdi ĩ catiroca Jesús ĩ yire gaye
38 Mʉcana Jesús bojori bʉjagʉti eja rʉ̃gʉ̃quĩ, masari cuma tʉjʉ. Gʉ̃ta toti ñacʉ godarʉre ĩna cũrajʉ. Iti soje gʉ̃tana biare cʉticʉ. 39 Ito yija ado bajiro rotiquĩ Jesús:
—Itiga gʉ̃tagã ãmigoya, yiquĩ Jesús.
Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yicõ Marta, godarʉ ocabajio:
—Jʉaria rʉmʉri tʉja ĩ godaja bero. Bʉoro ʉ̃niguĩji ĩja, yicõ iso Jesure.
40 Iso ito yibojarocati:
—Yʉre mʉ tʉorʉ̃nʉja, rẽtoro ñasarise Dios gaye tigo yigoja mʉ, mʉre gotibʉ yʉ, yiquĩ Jesús isore.
41 “Gʉ̃tagã ãmicãña”, Jesús ĩ yija tʉocõri, gʉ̃tagãre ãmigocã masa. Ito yija macãrʉcʉ̃rojʉare ti mʉocõri, ado bajiro yiquĩ Jesús:
—Cʉna, queno ya mʉ. Yʉre tʉoa mʉ. 42 Yʉ masia, coji rʉyabeto yʉre tʉosotia mʉ. Ito bajibojarocati adi sita gãna mʉre ĩna tʉorʉ̃nʉtoni, ĩna tiro riojo mʉ rãca bʉsia yʉ. “Dios ĩ cõarʉ ñami ãni”, ĩna yitoni, mʉ rãca bʉsia yʉ, yiquĩ Jesús, Diore bʉsigʉ.
43 Iti goti tĩogʉ̃ti awasãquĩ Jesús ĩja:
—Lázaro, budi waya adojʉa, yiquĩ Jesús.
44 Ĩna yujebojarʉti budiquĩ Lázaro ĩja. Ĩ ya ricari, ito yicõri ĩ ya rujʉre cʉni sayana dʉrea biarʉ ñaquĩ ĩ. Gʉbori cʉni, ĩ ya rijoga cʉni saya werona biarʉ ñaquĩ. Ruyubicʉ ñaquĩ ĩ. Ito bajiri ado bajiro masare rotiquĩ Jesús:
—Ĩre õjaña, ĩ watoni, yiquĩ Jesús.
Jesure ñiarona ĩna cʉníre gaye
(Mt 26.1-5; Mr 14.1-2; Lc 22.1-2)
45 Ito bajiro Jesús ĩ yija ticõri, jãjarã judio masa Maríare baba cʉtiana Jesure tʉorʉ̃nʉcã ĩna ĩja. “Riti Dios ĩ cõarʉ ñami ãni”, yi tʉorʉ̃nʉcã ĩna ĩja. 46 Gãjerãma fariseo gaye tʉoĩarãre tirã wacã ĩna. Ĩna tʉjʉ ejacõri, Jesús ĩ ĩogore ĩnare gotiyijarã ĩna. 47 Ĩna ito yijare, fariseo gaye tʉoĩarã, paia ʉjarã rãca, ʉjarã ñasarã rãca minijuayijarã. Ito yicõri ado bajiro bʉsiyijarã ĩna:
—¿No bajiro yirʉjati mani? Jaje tiyamani ĩogʉ̃ ñami ãni. 48 Ĩre mani camotabeja, masa jeyaro ĩre tʉorʉ̃nʉrã yirãji. Ĩna ito yija ticõri, mani ya minijuara wire ruyuriorã wadirã yirãji romano masa. Ito yicõri manire cʉni ruyuriorã wadirã yirãji ĩna, yi gãmeri bʉsiyijarã ĩna.
49 Iti rodore paia ʉjʉ Caifás wame cʉtigʉ ñaquĩ. Ĩnare ado bajiro gotiyijʉ ĩ:
—Masirã meje ña mʉa. 50 Sĩgʉ̃ mani jeyarore yiari ĩ goda ĩsija quena. Mani jeyarore ĩna ruyurioja quenabetoja, yiyijʉ Caifás.
51 Paia ʉjʉ ñari, ĩmasirio tʉoĩacõri meje yiyijʉ Caifás. Ĩ masia mani ito bajiro ĩ bʉsiroca yiyijʉ Dios ĩre. Ito bajiro ĩ bʉsija, ijajʉ bajiroti gaye bʉsiyijʉ ĩ. “Judio masa ñajedirore goda ĩsigʉ̃ yiguĩji Jesús. 52 Ĩnare riti meje goda ĩsigʉ̃ yiguĩji ĩ. Dios ĩ beseana di sita gãna rʉyabeto manire goda ĩsigʉ̃ yiguĩji ĩ. Sĩgʉ̃ rĩare bajiro mani ñatoni manire goda ĩsigʉ̃ yiguĩji Jesús”, yigʉ bajiro yiyijʉ ĩ Caifás. 53 Iti rʉmʉrinati, “¿No bajiro Jesure sĩarʉjati mani?” yi bʉsi ñayijarã judio masa ʉjarã.
54 Ito bajiri masa ĩna tiro riojo wa ucubitiquĩ Jesús ĩja. Judea sita Jesús ĩ wagoja, ĩre sʉya wacʉ gʉa cʉni. Efraín wame cʉtiri cʉto wacʉ gʉa. Yucʉ mano tʉjʉ ñacʉ iti cʉto. Itojʉ tujacʉ gʉa Jesús rãca.
55 Yʉ ñarã judio masa pascua basa ĩna meniroto jabeto rʉyayijʉ. Ito bajiri masa jãjarã wayijarã Jerusalénjʉ. Pascua basa riojʉa ĩna ñeñaro yirise coe rotirã ejayijarã ĩna. 56 Itojʉ ejacõri, Jesure ãmabojayijarã ĩna. Dios ya wijʉ ejacõri ado bajiro gãmeri seniĩayijarã ĩna:
—¿No bajiro tʉoĩati mʉa? ¿Basa tigʉ ejagʉ yiguĩjida mʉaca? Ejabicʉ yiguĩji gajea, yi gãmeri bʉsiyijarã ĩna.
57 Fariseo gaye tʉoĩarã, paia ʉjarã cʉni, “Jesure mʉa ti bʉjaja, gʉare gotiba. Ĩre ñiarona ya gʉa”, yi gotiyijarã ĩna masare.