9
Yeesu yɛ kɛ́kɑnkɑ́lɑ́kɑ́ kɛnyinɛ pɔisɛ
(Mɑriki 2:1-12; Luki 5:17-26)
Yeesu uu pɛɛ kúninɔi loni uu kupiyɛ pitɛ́ŋ́ kpɑ́, uu ukuyu pɛlɛ. Api pɛɛ kɛ́kɑnkɑ́lɑ́kɑ́ kɛnyinɛ risɑ́ŋɑ́ɑ́pɔrɛ́ wɑi ɑpí nɛ u lɛɛpɔ. Kuu pinfɑtɛnɛ n yɛ̃́, uu kɛ́kɑnkɑ́lɑ́kɑ́ kɛ̃ mɑɑ rɛ: A n kɑhɑri unɛ́pipi, nɛ ɑpɔ́kópɛ pɔ́ sɑ́rɛilɛ. Kei kɛ isé picélɑɑ pinyinɛ ɑpi pɛɛ pimɛcɔpɛcirɛ tee rɛ: Utisi nkó yɛ Uléécɑɑ riyu kopulɛ! Yeesu uu pikɛmúŋɛ́ céru uu rɛ: Yo nnyɑ kɑni lɛ̃ nɔ́sinɛ́fɑ-i simúŋɛ́ kópɛ wɑi? Anɔ́ɔ nnyɛ́ kɛtɛ́ kɛcɔpɛ, ríye tɛɛ fɑ́kú nɛ ricɔ: Kɛ usoi uu yɛ́ kɛ́kɑnkɑ́lɑ́kɑ́ ḿ mɑɑ rɛ: Nɛ ɑpɔ́kópɛ pɔ́ sɑ́rɛi nɛ́ɛ kuu yɛ́ kɛ ḿ mɑɑ rɛ: A yisi ɑ sɔ́nɛ? Nɛ lɑ nɔkɛ́ céri rɛ nɛ̃́, Usoi Kɛpipi yɛ kɛtẽ kɛcɑ́ɑ́ ńnɑŋɛ mɑ́lɛ kɛ́ nɛ pisoi ɑkópɛ pi sɑ́rɛi. Kei kuu pɛɛ kɛ́kɑnkɑ́lɑ́kɑ́ kɛ̃ mɑɑ rɛ: A yisi ɑ nyɛrɛ, ɑ ripɔ́sɑ́ŋɑ́ɑ́pɔrɛ́ pílɛsi ɑɑ́ kulu. Utisi uu yisi uú kulu. Kɛ pisoi kulúi pɛɛ kei ń we ɑpi lɛ̃ n yɛ̃́, ɑi pírí pi wɑi ɑpi pɛɛ Uléécɑɑ m pɑkɑrɛntɛ rɛ u sisoipipi ńnɑŋɛ píimɑ mmɛ̃ hɛ nnyɑ.
Yeesu yɛ Mɑtiyee sée rɛ ukɛ́ u ritiki
(Mɑriki 2:13-17; Luki 5:27-32)
Yeesu uu kɛ́yu-mɛ̃ n tɔ́su uu utisi unyinɛ kɑpi yɛ n sée rɛ Mɑtiyee yɛnu un pilɑmpooyɔɔ́ kɛkɛi-i tṹ. Uu u mɑɑ rɛ: A yisi ɑ nɛ́ ritiki. Mɑtiyee uu yisi uu u tiki. 10 Yeesu uu pɛɛ lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́ sĩ́ uú hɑ Mɑtiyee kɛyɔ-i n tũ un ilukɛ le. Pilɑmpooyɔɔ́ nɛ pikópɛkɔɔ́ picɔ ɑpí hɑpɔ ɑpi kei u nɛ upipirɛtiki kɛkúrí tonɛ. 11 Kɛ Pifɑrisi ɑpi lɛ̃ n yɛ̃́, ɑpi Yeesu pipirɛtiki mɑɑ rɛ: Yo nnyɑ kɛ nɔ́unɛ́célɑɑ nɛ pilɑmpooyɔɔ́ nɛ pikópɛkɔɔ́ picɔ ɑpi kɛlõ kɛsɛ tũ pin le? 12 Yeesu uu kóm pin lɛ̃ símisi uu rɛ: Ái pisoi pɛɛ isɑrɛ n lɑ́ɑ́rú nnyɑ kɛ upɔisɛ uú we, ɑmɑ́ pitóikɔ́ nnyɑ kuú we. 13 Ani hɑ Uléécɑɑ nsímɛ́ mmú kuu ḿ mɑ ɑsei wɛ́ɛ́si ɑni kóm. U mɑɑ rɛ: Nɛ̃́, Uléécɑɑ yɛ nɔ́ písɛi rɛ ɑni íwɛ n ténɑɑnɛ, ɑ́m nɔ́ písɛi rɛ ɑni yɛ isɛɛ nɛ nɛ́ nyɔ́ɔnsɛ. Yeesu uu kɔ pimɑ́ɑ pi kpɑ́ rɛ: Ái pɛpɛɛ pimɛcirɛ n nyɑ́ni rɛ pi pisoi lɛ pɛɛ ɑsei n tikilɛ̃ kɑm piséi kɑ, ɑmɑ́ pikópɛkɔɔ́ nnyɑ kɑḿ kɑ.
Yeesu yɛ ɑnɔ́ɔpɑhɑɑ nsímɛ́ wɑi
(Mɑriki 2:18-22; Luki 5:33-39)
14 Kei kɛ Yohɑni Úniwolɛ pipirɛtiki ɑpi Yeesu kɛkúrí hɑ́pɔ ɑpi u pisɛ rɛ: Yo nnyɑ kɛ tɔ́ nɛ Pifɑrisi ɑri ɑnɔ́ɔ pɑhɑɑnkɛɛ mɛsɛ́rɛ, ɑmɑ́ pɔ̃́ pipirɛtiki ɑ́pi yɛ pɛɛ pɑɑsi? 15 Yeesu uu pɛɛ pi pɛsɛ rɛ: Nɔ músu rɛ usoi yɛ́ pisɔ́ɔnnɛ ɑnyɑ̃́ n wɑi uu upisɑnɛ séi ɑpi pɛɛ́ hɑpɔ ɑpí nɛ mpɔ́ɔcɑɑi n tũ? Aɑi, mmɛ̃ ńn we. Li yɛ́ kɑm ɑpi kumúŋɛ́ kunyinɛ-i unɔ́sikɔ́ uyɛ̃ pikɛcɔpɛ lesɛ ɑpí nɛ tɔ́mpɔ. Pɛɛ́ uyɛ-i kɑpi yɛ́ pɛɛ ɑnɔ́ɔ pɑɑsi.
16 Yeesu uu kɔ pimɑ́ɑ pi kpɑ́ rɛ: Ápi yɛ kusɑ́ŋɑ́ɑ́ fɑlɛ kɛpɑmpi kpísi ɑpí nɛ risípii kpurɛ tɑŋɛnɛ. Insɑ́ lɛ̃, kusɑ́ŋɑ́ɑ́ fɑlɛ kɛpɑmpi yɛ́ kusɑ́ŋɑ́ɑ́ kpurɛ nkú m pɑsɑlɛ̃ ɑí cɛɛ́ri, kupólɛ ɑku pɛɛ kufoí feriyɛ. 17 Uu kɔ kpɑ́ rɛ: Úkɑ úu yɛ pítɑ pelẽ ɑkónɛnuŋ́ kpurɛ-i súũ. Insɑ́ lɛ̃, pítɑ yɛ́ kɑm ɑpi pelu, ɑnúŋ́ ɑɑ kpɑ́fú ɑpi kɛteni-i lúlu, ɑnúŋ́ pɔ́ɔ kɔ mɛ́woo wɑi. Amɑ́ ɑkónɛnuŋ́ fɑlɛ kɛ́mɛɛ kɑpi yɛ pítɑ fɑlɛ súũ, ɑi lɛ̃ n we ɑpí hɑ nɛ pelu.
Yeesu yɛ Yɑirusi ukpére yukusɛ uu kɔ unɔ́si unyinɛ pɔisɛ
(Mɑriki 5:21-43; Luki 8:40-56)
18 Yeesu un lɛ̃ we un nɛ Yohɑni Úniwolɛ pipirɛtiki símisi, Pisuifi uyukɔɔ́ unyinɛ uú hɑpɔ uu ukɛyu-i wúlɑ uu rɛ: Unɛ́kpére yɛɛ nfɑ́ɑni nní kpupɔ ɑ́i kɑhɑnɛ n nɑ́ŋɑi. Amɑ́ ɑ kɑm ɑ hɑ ɑnípɛ ukɛcɑ́ɑ́ rilɑɑ. U yɛ́ nfɑ́ɑ wɑ. 19 Yeesu uu yisi u nɛ upipirɛtiki ɑpi u tiki.
20 Unɔ́si unyinɛ yɛɛ mɛ́nyɛ n foho hɑ́i iŋmɛ̃ kɛfi nɛ itɛ́, uú nɛ Yeesu kɔ, uu uilũ titimɛ kɛpirɛ-mɛ̃ cɑ. 21 Ái mɛ́woo kuu lɛ̃ ticɑ. U ukɛfɑ-i mɑɑ rɛ: Nɛn pɛɛ́ ŋmɑɑ uilũ kerí n fe ɑḿ cɑ, nɛ yɛɛ pɛɛ́ peí. 22 Yeesu uu pɛɛ kɛpirɛ-mɛ̃ pɑnsɛpɔ uu u yɛnu uu u mɑɑ rɛ: A n kɑhɑri unɛ́kpére, mpɔ́fɑtɛnɛ yɛ pɔ́ péisɛlɛ. Unɔ́si uyɛ̃ uu kei nní pélu.
23 Kɛ Yeesu uú hɑ úyukɔɔ́ uyɛ̃ kɛyɔ n tuipɔ, pisunsímɑɑ pɛɛ pimɛcirɛ n cɑ́pinɛ pikɛ́ nkpɔ wɑ nɛ risoiwuí nɛ iwɔ́ɔ líkí-líkí kuu lɛɛpɔ kɛ́yɔ mɛyipɛ. 24 Uu pi mɑɑ rɛ: Ani nté léepɔ. Kɛkpérepi nkɛ́ ɑ́kɛ kpu, kɛ lɔnilɛ. Kuu lɛ̃ ḿ mɑ, ɑpi u sɛ́nnyi. 25 Kɑpi pisoi kɛtɑhɑi-mɛ̃ n lésɛpɔ, Yeesu uu pɛɛ kulee lompɔ. Uu kɛkpérepi kunípɛ tini, ɑkɛ yisi ɑkɛ nyɛrɛ. 26 Nsímɛ́ nn kei kɛtẽ kɛ̃ nnɛ́í kɔ́ɔ́nú nn tɑ́ŋɛnɛ.
Yeesu yɛ pinyíyɛ pitɛ́ pɔisɛ
27 Kɛ Yeesu uu kei n yisi un tɔ́su, pinyíyɛ pitɛ́ pinyinɛ ɑpi u n tikilɛ̃ pin cɑ́ɑ́i rɛ: A irɔ́wɛ yɛ̃, Tɑfiti Kɛpipi.
28 Kuu kɛ́yɔ n tu, pinyíyɛ pɛ̃ ɑpi ukɛkúrí hɑpɔ. Kei kuu pɛɛ pi pisɛ rɛ: Nɔ nɛ kɛfɑ tɛnɛ rɛ nɛ́ fe ɑm lɛ̃ kɑni ń lɑ wɑii? Api u pɛsɛ rɛ: Ɛɛɛ Upíimɑ, pɔ́ fe. 29 Kei kɛ Yeesu uu pɛɛ piinipɛɛ ricɑ uu rɛ: Uléécɑɑ ukɛ́ lɛ̃ kɑní nɛ nní kɛfɑ n tɛnɛ nɔ́ wɑ. 30 Kuu lɛ̃ ḿ mɑ, piinipɛɛ ii wúkulɛ ɑpí n nyɑ́ni. Uu pɛɛ pi kúrúrúsɛ rɛ: Ani nɔ́mɛnɛ́círɛ tĩ ńsɔnɛ, ɑ́ni kɑpɛ tíyɛ unyinɛ ukɛ́ lɛ̃ kõ. 31 Amɑ́ kɑpi yɛ́ kei nní n léepɔ, ɑpi pikɛtẽ kɛ̃ nnɛ́í nɛ Yeesu nsímɛ́ kɔ́ɔ́nú ɑpi ríyu u wɑisɛ.
Yeesu yɛ usoi yɛɛ úu yɛ n símisi pɔisɛ
32 Pinyíyɛ pɛ̃ pɔ́ɔn nní fɑ́ɑupɔlɛ̃, pinyinɛ ɑpí nɛ unírihélɑɑ unyinɛ yɛɛ úu yɛ nsímɛ́ n fe Yeesu lɛɛpɔ. 33 Kɛ Yeesu uu yɛ́ kuníri kpɛ̃ n lɑ́kɑsɛpɔ, utisi uyɛ̃ uu nsímɛ́ kɑ́pɑ́ɑ́. Ai riwúí tɛ-i ḿpɑ́ úye nnɔ́ɔ yipu, ɑpi pɛɛ rɛ: Ári píkɑi Isirɑyɛɛli kɛteni-i mɛwɑi mmɛ́ mɛcɔ yɛnɑɑlɛ̃! 34 Amɑ́ Pifɑrisi pɔ́ɔ rɛ: Kunírilɑ̃ wɛ́ɛ́sɛ kpɛɛ ńnɑŋɛ u hɛ un nɛ ɑníri lɑkɑsɛ!
Yeesu yɛ pisoi pɛɛ n cɑ́pinɛlɛ̃ íwɛ tẽ́
35 Yeesu yɛ pɛɛ ɑyu nɛ siyupi nnɛ́í kɔ́ɔ́núlɛnlɛ un kei Pisuifi ɑyomɛyɑ́hɑɑlee kɛ́mɛɛ céési un kɔ Uléécɑɑ iyɔɔpi Nsímɛ́ Kɛcirɛ pisoi yóólɛ̃ un kɔ itói ncɔpuri nɛ ncɔ́ŋ ncɔpuri mɛɛ pisoi m pɛkɛsi pɔisɛntɛ. 36 Uu ɑsoiwuí yɛ́nu ɑn pɔɔnɛlɛ̃ lin ɑ feriyɛlɛ̃, ɑn mɛ́woo tóórinkɛɛ yɑrɛ isɑ́ŋ yɛɛ íi usẽ́ m mɑ́, ɑi íwɛ u wɑi. 37 Uu pɛɛ upipirɛtiki mɑɑ rɛ: Kɛcɑrɛ kɛɛ kúkpɑɑ n tu yɛ lɑɑnulɛ pelele, ɑmɑ́ pɛpɛɛ yɛ́ kɛ ń kpɑsi ɑ́pi pɛɛ kulúi we. 38 Lɛ̃ nnyɑ, ɑni Upíimɑ pisɛ rɛ ukɛ́ pikɛikɔ́ pɛɛ yɛ́ ń kpɑsi pɑmɛ.