8
Ra o Sol i mulaot sur din um doko o Stiwen.
O Sol i ban laulau a taro na lotu
Una bung ra di um doko o Stiwen, a taro det turpasi sur det in ukadik a taro na lotu sapat o Jerusalem, ma a taro na nurnur rop det wan sarara una aru papor Judia ma o Samaria. Ikut, a kum aposel ka det wan, det kis ut. A kum tene lotu mulus det por tar o Stiwen, ma det domosi. Ap 9:1, 13; 22:4; 26:9-11Ra o Sol i ban laulau a taro na lotu. I ruk una nundet a kum rumu, i dat pas a kum musano ma a wardain, ra i uruk tar det una karabus.
O Pilip i warawai tong una papor Samaria
Ma det ra det wan sarara tagisapat o Jerusalem, det warawai nama Wakak na Wasiso una kum tamon ra det wan iai. O Pilip i wan utiro una labino tamon tong una papor Samaria, ma i warawai un o Karisito torom det. A kunur na taro det longoro a wasiso anun o Pilip, ma det tama a kum utna na ukisin ra i pami, ra det nem doko i sur det in longoro a kum wasiso ra i watungi. I lakro ru a kum laulau na nion gusun a susut, ma a kum laulau na nion, ra det pirso, det kukukuk dekdek. Ma i ulangolango pas a susut ra a pinpinin det i mat, ma det kai, ra ka det wan lar pas. Ma a taro tagun a tamon ra, det gas doko.
O Saimon a tene sangsagor
Ara musano tagitiro iai, a risano o Saimon. I ser sangsagor una susut na kilalo, ra a taro Samaria det ser kisin una kum utna ra i ser pami. Ma i warango pasi ut umatan a taro. 10 A taro rop, a kum lamlabino ma a taro oros kut, det rop det ru i, ma det watungi uni lena, “A musano ri i utur ukai a dekdekin o God, a dekdek ra di watungi nama Labino Dekdek.” 11 Ra det ser longoro wakaki, uni tagun numugu utmakai, i ser ukisin det nama anun a kum sangsagor.
12 Ikut uniri, a kum musano ma a wardain det nurnur una Wakak na Wasiso ra o Pilip i warawai nami, una matanitu anun o God, ma una risan o Iesu Karisito, ma di baptaiso det. 13 O Saimon utkai i nurnur, ma di baptaiso tari. I mur likliki mukut o Pilip, ra i tama a kum ukinalong ma a kum utna na ukisin ra o Pilip i pami, ra i kisin doko uni.
14 A kum aposel ra det kis sapat o Jerusalem, det longoro i lena a taro Samaria kai det sa mur a wasiso anun o God, ra det tulu ru o Pita ma o Jon torom det. 15 Ra der wanpat, der wararing un det sur det in los a Tokodos na Nion, 16 uni ke kis utmakai un taio tagun det. Di baptaiso tar det kut nama risan a Labino o Iesu. 17  Ap 19:6Numur o Pita ma o Jon der ubek a lamander sapat netes un det, ra det losi maragom a Tokodos na Nion.
18 O Saimon i tama i ra aru aposel der ubek a lamander sapat netes una taro ma di tabor det nama Tokodos na Nion. Ra i los a mani torom der, 19 ma i watungi lena, “Mur in pitar a dekdek ra tang, sur iau kai an ubek a lamang sapat netes un taio sur in los a Tokodos na Nion.” 20 Ra o Pita i balu i lena, “Ui tomo nam anum a mani mur in iru, uni u nuki lena un kul a etabor anun o God nama mani. 21 Katu tinibo ma katu utna anum kuri nin una utna ri, uni ke tokodos in balam umatan o God. 22 Un nukpukus gusun anum a sakino petutna ri, ma un wararing torom a Labino. Kutiro in unus ru a sakino nuknukim, 23 uni a tama ui lena in balam i bukus nama sakino nuknuk, ma a sakino petutna i ker ukai ui.” 24 Ra o Saimon i balu i lena, “Mur in wararing torom a Labino un iau, sur gong tu utna tagun a kum utna ra mur watung tari, in nanpat un iau.”
25 Ra o Pita ma o Jon der sa wasiso talapor taru una kum utna ra a Labino i pami, ma der sa warawai taru kai nam anun a wasiso, der milet melet usapat o Jerusalem. Ma una nunder a inawan, der warawai nanan nama Wakak na Wasiso una susut na tamon una papor Samaria.
O Pilip i etorom ara musano a te Itiopia
26 A ensel anun a Labino i watungi tan o Pilip lena, “Un katutur, ma un nan utong una matmatano tobar sur a kisapi tagisapat o Jerusalem utong o Gasa. A kisapi ra, i wan una nubual kalako taro uni.” 27 Ra o Pilip i katutur pas, ma i wan. Ra der etorom nam ara musano tagitong o Itiopia, a labino tene tamtamabat a ututna anun a Kandake, a kwin anun a taro Itiopia. A musano ri i wan usapat o Jerusalem ra i lotu torom o God. 28 Numur i milet melet sur anun a tamon. Una nun a inawan, i kis taru una karis, ma i luk nanan a buk anun a poropet Aisaia. 29 Ra a Tokodos na Nion i watungi tan o Pilip lena, “Un nan milau a karis, ma un nan tomo nami.” 30 Ra o Pilip i kalabor sur a karis, ra i longoro a musano ra i luk a buk anun a poropet Aisaia, ma i tingi lena, “Le, u talapor ut un asau ra u luki?” 31 Ra i balu i lena, “An tasman petlani, ra kataio in watung palosi torom iau?” Ra i saring o Pilip sur in kas ma der in kis tomo.
32 Iri a kum wasiso na Buk Tabu ra i luki:
“Di beni elar nama sipsip,
sur din um doko i.
Ke wasiso,
elar nama sipsip ra i tur wowowon torom o naro ra i kumuri.
33 Di ban umaimai tari,
ma ka di warkurai i nama tokodosino.
Osi ra in wasiso una nun a kum nat?
Katu nutunu,
uni i rop anun a nilaun taginin una rakrakon bual.” Ais 53:7-8
34 Ra a te Itiopia i watungi tan o Pilip lena, “Un inanos iau, a poropet i watung a wasiso ri un osi? Uni ut, o un taio gisen?” 35 Ra o Pilip i turpas a papalos toromi. I inanosi una Wakak na Wasiso un o Iesu, turpasi ut una buk ra a te Itiopia i luki.
36-37  Ap 10:47Ra der wan nanan una kisapi, der wan taru un ara danim, ra a te Itiopia i watungi tan o Pilip lena, “Tama i, iri a danim, asau melet mo i turbat iau sur gong di baptaiso iau?”* Una ramano kum du buk una wasiso Grik, a ramano kum wasiso kai i kis una vers ri. I lenri: Ra o Pilip i watungi tano lena, “Ra u nurnur namin balam rop, i wakak kut sur din pami.” Ra a te Itiopia i balu i lena, “A nurnur lena o Iesu Karisito i a Nutun o God.” 38 Ra i turbat a karis sur in tur. Numur der wan pirso sur a danim, ra o Pilip i baptaiso i. 39 Ra der saur gusun a danim, uniutra a Nion a Labino i los ru o Pilip. Ra a te Itiopia ke tama meleti mo. Ikut a te Itiopia i wan melet una nun a inawan nama labino gasgas una nun a nilaun. 40  Ap 21:8O Pilip i tama i lena, kurong mi una tamon Asdot. I wan tagitiro iai, ra i warawai nanan nama Wakak na Wasiso una kum tamon tuk tong o Sisaria.

8:3: Ap 9:1, 13; 22:4; 26:9-11

8:17: Ap 19:6

8:36-37: Ap 10:47

*8:36-37: Una ramano kum du buk una wasiso Grik, a ramano kum wasiso kai i kis una vers ri. I lenri: Ra o Pilip i watungi tano lena, “Ra u nurnur namin balam rop, i wakak kut sur din pami.” Ra a te Itiopia i balu i lena, “A nurnur lena o Iesu Karisito i a Nutun o God.”

8:40: Ap 21:8