9
O Sol i nukpukus
(Ap 22:6-16; 26:12-18)
Ap 8:3Una kum bung ra, o Sol i ungara a taro na ususer anun a Labino nama dekdek na wasiso lena, in um doko det. I wan torom a mugumugu na tene etabor torom o God, ra i saringi lena, “Un tumus tar lako kum pas, sur an losi utong una kum rumu na lotu tong o Damaskus.” A mugumugu i tumus tari una kum pas lena, ra in barato lako kum musano ma wardain, ra det mur a Kisapi anun o Iesu, in ker pas det ma in ben det usapat o Jerusalem.
Ra i wan milau o Damaskus, a labino talapor tagisapat una langit i wanpat kisin, ma i sisio talilis pasi. Ra i puku pirso una piso, ra i longoro in nalngan ara i watungi tano lena, “Sol, Sol, sur asau ra u ser ban laulau iau?” Ra o Sol i tingi lena, “Labino, osi ui?” Ra i balu i lena, “Iau o Iesu ra u ser ban laulau iau. Uniri, un katutur ma un nanpat utiro una tamon Damaskus, ra din inanos ui nama sau ra un pami.”
A taro ra det wan tomo nami, det ngara ra ka det wasiso lar pas, uni det longoro in nalngan ara, ikut ka det tama i. Ra o Sol i katutur tagitiro upiso, i palos arin matano, ikut ke tama lar pas tu utna mo. Det pam benben tari mukut utiro o Damaskus. Ma a tulu bung, i pulu kut, ke wangon ma ke inum kai.
10 Ra ara tagun a taro na ususer, a risano o Ananias, i kis tong o Damaskus. A Labino i kabo i una tamtama lena, “Ananias!” Ra i balu i lena, “Labino, iri kut iau.” 11 Ra a Labino i watungi tano lena, “Un katutur, ma un nan sur a rumu anun o Judas, una kisapi di watungi nama Tokodos na Kisapi, ma un iting sur o Sol, a te Tasus, kurong i wararing. 12 Ma una tamtama, o Sol i sa tama tar a musano, a risano o Ananias, i ruk toromi, ra i ubek aru lamano netes uni sur in tamtama melet.” 13 Ra o Ananias i balu i lena, “Labino, a sa longoro a susut na wasiso una musano ra, ma una kum laulau na utna ra i ser pami una num a taro sapat o Jerusalem. 14 Ra a kum lamlabino tene etabor torom o God det sa mulaot tari, sur in dat det rop ra det lotu una risam. Ra uniri, i sa wanpat nin.” 15  Ap 25:13; 27:24; Rom 1:5Ikut a Labino i watungi tano lena, “Un nan kut, uni a sa pilok pasi, sur i anung a tene pinapam. In wasiso puaso una risang torom a taro ra awu sur a taro Israel, torom a kum king, ma torom a taro Israel kai. 16  2 Kor 11:23-28Ma an inanosi lena, in taramo a susut na mamaut una risang.”
17 Ra o Ananias i wan, ma i ruk una rumu ra o Sol i kis iai. Ra i ubek aru lamano netes uni, ma i watungi lena, “Sol, a tising, a Labino o Iesu, i ra i tur pat torom ui una kisapi ra u wan urin, i ut i tulu ru iau urin sur un tamtama melet, ma sur un bukus nama Tokodos na Nion.” 18 Uniutra a kum utna i elar nama walong na kiripo, i puku pirso gusun arin matano, ra i tamtama melet. I tur ma di baptaiso i. 19 Ra i sa wangon pas, a pinino i dekdek melet.
O Sol i warawai tong o Damaskus
O Sol i kis pas a kabano bung torom a taro na ususer tong o Damaskus. 20 Uniutra i turpasi sur in warawai una kum rumu na lotu anun a taro Juda. I warawai un o Iesu lena, i a Nutun o God. 21  Ap 8:3Det rop ra det longoro i, det kisin uni, ma det watungi lena, “Ai! A musano kut ri, ra i umum doko det ra det ser lotu torom o Iesu sapat o Jerusalem. Ra uniri, i wanpat bulung urin, sur in dat pas lako taro ra det ser lotu torom o Iesu, usapat torom a kum lamlabino tene etabor torom o God.” 22  Ap 18:28Ma a warawai anun o Sol i dekdek ra i watung a kum utna ra i ulingmulus pasi lena, o Iesu i ut a Karisito. Ma a taro Juda ra det kis tiro o Damaskus det nuknuk doko una nun a wasiso, ma ka det pet lar pasi sur det in balu i.
23 Ra i sa rop a susut na bung, a taro Juda det epak sur det in um doko o Sol. 24 Ikut o Sol i sa tasmani lena det epak suri. Una kum mirum ma a waspi, det tamtama una kum matansako ina tamon sur o Sol, sur det in um doko i. 25  2 Kor 11:32-33Ikut, anun a kum nat na ususer, det ben pasi una mirum, ma det ukete pirso i nama rat una papor nin noworo na wat ra di pam bat a tamon nami.
O Sol i kis sapat o Jerusalem
26  Gal 1:17-19Ra o Sol i wanpat sapat o Jerusalem, i lari sur in kis torom a taro na ususer, ikut det rop det ngarani kut, ma ka det nurnur uni lena, i kai ara tagun a taro na ususer. 27  1 Kor 9:1Ikut o Banabas i ben pasi, ra der wan tomo torom a kum aposel, ma i inanos det lena, “O Sol i sa tama tar a Labino, ma a Labino i wasiso toromi una nun a inawan utong o Damaskus. Tong o Damaskus, i warawai una risan o Iesu ma ke ngara.” 28 Uniri, det nurnur maragom uni. Ra o Sol i kis tomo nama kum aposel. I wan tuptupukus sapat o Jerusalem, ra i wasiso una risan a Labino, ma ke ngara. 29 I wasiso tomo nama taro Juda ra det wasiso Grik, ma i balu anundet a kum iting, ikut det lari sur det in um doko i. 30 Det ra det tar tistisino una nurnur, det longoro i. Ra det beni utong o Sisaria, ra numur det tulu ru i utong o Tasus.
31 Numur a taro na lotu tong una tulu papor Judia, Galili ma o Samaria, det kis na malmal. Det kis nama urur torom a Labino, ra a Tokodos na Nion i uragot det. Ra a niluluk ina taro na nurnur i labo nanan.
O Pita i kis tong o Lida ma o Jopa
32 Ra o Pita i wan nanan una kum tamon, i wan utkai torom a taro anun o God tong o Lida. 33 Tiro iai, i barato pas ara musano, a risano o Ainias, a pinino i mat, ma i inep kut una bano, elar nama tiwal na kilalo. 34 Ra o Pita i watungi tano lena, “Ainias, o Iesu Karisito i sa ulangolango pas ui. Un katutur, ma un pul pas a bam.” Ra uniutra i katutur. 35 Numur, det rop ra det kis una ru tamon, o Lida ma o Saron, det tama a musano ra, ma det nukpukus torom a Labino.
36 Ara ino tagun a taro na ususer i kis tong o Jopa, a risano o Tabita, ma una wasiso Grik di watungi nam o Dokas. A ino ri, i ser pam a susut na wakak na pinapam, ma i ser tabor a sibo na taro. 37 Una kum bung ra o Pita i papam tong o Lida, o Dokas i misait, ra i mat. Det rus tari, ma det inep tari una ara kukur rumu sapat netes. 38 O Lida i kis milau i kut o Jopa. Ma a ramano taro na ususer tagitong o Jopa, det sa longoro i lena o Pita i kis tong o Lida, ra det tulu ru aru musano toromi, ma der saringi lena, “Un maris met, ma un nan lakit torom met.”
39 Ra o Pita i wan tomo nam detul. Ra i wanpat, det ben pasi usapat una kukur rumu sapat netes. Ra a kum ula rop det tur talilis pasi ma det domos. Det ese a kum kolos ma a kum malu, ra o Dokas i mabon tar det ra i laun utmakai. 40 O Pita i tulu pirso ru det rop gusun a kukur rumu ra, i kis butkeke, ma i wararing. I tupukus torom a ino ra i mat, ma i watungi lena, “Tabita, un katutur.” Ra o Tabita i tamtama pat, ma i tama o Pita, ra i kis mut. 41 Ra o Pita i pam pas a lamano, ma i ukatuturi. Numur i kabo pas a kum tene nurnur, ma a kum ula, ra i tulu tar o Tabita torom det, i sa laun. 42 A taro rop tong o Jopa det talapor un asau ra i wanpat, ma a susut na taro, det nurnur una Labino. 43 O Pita i kis suano pasi tiro o Jopa tomo nama ra musano a risano o Saimon, a tene pam ututna nama pinin a wewegua.

9:1: Ap 8:3

9:15: Ap 25:13; 27:24; Rom 1:5

9:16: 2 Kor 11:23-28

9:21: Ap 8:3

9:22: Ap 18:28

9:25: 2 Kor 11:32-33

9:26: Gal 1:17-19

9:27: 1 Kor 9:1