19
O Pol i kis tong o Epeses
1 Kor 3:6O Apolos i kis tiro o Korin, ra o Pol i usur a kisapi sa ubual, ra i wanpat tong o Epeses. Tiro iai i pastorom a ramano taro na ususer. Ap 8:16Ra i ting det lena, “Pepetlai, a Tokodos na Nion i kis un mot ra mot nurnur?” Ma det balu i lena, “Awu, ka di inanos met una Tokodos na Nion.” Ra i ting det lena, “Di baptaiso mot nam asi na ngas na baptais?” Ma det balu i lena, “Nam a baptais anun o Jon.” Mt 3:11Ra o Pol i watungi lena, “O Jon i baptaiso nama baptais na nukpukus. Ma i inanos a taro lena, det in nurnur un o naro ra in nanpat numur tano. I ra o Iesu.” Ra det sa longoro tar a wasiso anun o Pol, di baptaiso det nama risan a Labino o Iesu. Ap 8:17; 10:44, 46Numur o Pol i ubek aru lamano netes un det, ra a Tokodos na Nion i kis mut un det, ma det wasiso nama wur ngas na wasiso, ma det wasiso na poropet. Kutiro a niluluk ina kum musano i elar nama noino ma aru.
O Pol i ser ruk una rumu na lotu, ma i wasiso nama dekdek ma ke ngara. I lari sur in pukus pas a nuknukin det sur a matanitu anun o God. I pami lenra i elar nama tulu kalang. Ikut a balan a ramano taro tagun det i dekdek sakit, ma ka det nem na nurnur, ra det watung laulau a Kisapi anun o Karisito umatan a taro rop. Numur o Pol i wan pas gusun det. I wan sur a rumu na ususer anun o Tiranus, ma a taro na ususer det muri ra det wasiso tomo una kum bung una rumu ra. 10 Aru kilalo i ser pami lenra. Ra det rop ra det kis una papor Asia, a taro Juda ma a taro ra awu sur a taro Juda kai, det longoro a wasiso anun a Labino.
A wonom mawit na nutnutun o Skewa
11  Ap 14:3O Pol i pam a kum dekdek na utna na ukisin nama dekdekin o God. 12  Ap 5:15Ma a taro det los pas anundet a kum du tawol, ma a kum du malu kai, ra det ubek pasi una pinin o Pol. Numur det ubeki una kum misait ra det langolango, ma a kum laulau na nion kai det pirso mut gusun det.
13 A ramano kum te Juda, det ser wan tuptupukus una kum tamon, sur det in lakro ru a kum laulau na nion gusun a taro. Ma det lari sur det in lakro ru i kai a kum laulau na nion nama risan o Iesu. Det ser watungi lena, “A lakro ru mot nama risan o Iesu, ra o Pol i ser warawai nami.” 14 Ara musano, a risano o Skewa a te Juda, a labino tene etabor torom o God, a wonom mawit na nutnutunu, det kai det lari sur det in lakro ru a kum laulau na nion nama risan o Iesu. 15 Ikut a laulau na nion i balu det lena, “A tasmani ut o Iesu, ma a tasmani utkai o Pol. Ikut mot, osi mot?” 16 Ra a musano ra a laulau na nion kura uni, i sirok bat pas det, ra i um kinkidikin tar det ma i raros ru anundet a kum malu. Ra det kalabor pirso unago upiso nama kum kabo mengmengere mukut.
17  Ap 5:11A wasiso una utna ri, i wanpat torom a taro Juda ma a taro kai ra awu sur a taro Juda ra det kis tong o Epeses, ra det ngara rop, ma det urur sakit una risan a Labino o Iesu. 18 A susut tagun det ra det nurnur, det wanpat ma det watung puaso anundet a kum sakino petutna. 19 Ma a susut kai tagun det ra det ser sangsagor, det los tomo pas anundet a kum buk na sangsagor, ra det tun ru det tiro umatan a taro rop. Ra det luk tomo pas a matan a kum buk rop, i elar ut nama limo na noino arip na mani. 20 Ra a wasiso anun a Labino i wan sarara, ra i lubung ma i dekdek.
A purpuruon tong o Epeses
21  Ap 23:11; Rom 1:13Ra a kum utna ri i sa rop, o Pol i nuki lena in nan potor una ru papor Masedonia ma o Akaia sur in nan usapat o Jerusalem. Ma i watungi lena, “Ra a sa wan pas sapat o Jerusalem, an nan bulung utong o Rom.” 22 I tulu mugu ru o Timoti ma o Erastus, aru tagun det ra det ser waruti, utong o Masedonia, ma i ut, i kis melet pas ut munung tong una papor Asia.
23  2 Kor 1:8Una kum bung ra, a labino purpuruon i wanpat, uni a taro ka det nem a Kisapi anun a Labino. 24 Ara musano a risano o Dimitrius, a tene pam utna nama silwa. I ser pam a kum natnat na rumu na lotu anun a ino na god anundet, o Artemis, nama silwa. Ma a pinapam ri i pam pat a susut na mani torom o Dimitrius ma anun a taro na pinapam kai. 25 I ben tomo pas anun a taro na pinapam, ma a ramano taro gisen kai ra anundet a pinapam i elar, ma i watungi tandet lena, “A taro, mot tasmani lena, dat ser pam pat a susut na mani tagun a pinapam ri. 26 Nin o Epeses, ma una kum tamon rop nin una papor Asia, a musano ra, o Pol, i pukus a nuknukin a susut na taro, ma i ben raro det, ra i inanos det lena, a kum god ra dat ser pami nama lamandat, awu sur a kum god. 27 Ra a utna ri in nanpat torom dat, awu sur in ban laulau a wakak na risan anundat a pinapam kut, det in nuk unatino pasi kai a rumu na lotu anun a ino na god anundat, o Artemis, ma det in unatino pas a risano. Uniri a taro Asia rop ma a rakrakon bual kai det lotu torom anundat a ino na god, o Artemis.”
28 Ra det longoro a wasiso ri, det kankan doko, ma det kukukuk lena, “O Artemis anun a taro Epeses, i labo sakit!” 29  Ap 20:4; 27:2; Kol 4:10; Plm 1:24Ma a taro rop tagun a tamon ra det purpuruon. Det kalabor ma det pam ukai pas o Gaius ma o Aristakus, aru te Masedonia ra detul wan tomo nam o Pol, ma det ruk nam der una nundet a labino rumu na kiwung. 30 O Pol i nem na ruk torom a taro, ikut a taro na ususer det turbati. 31 Ma a ramano kum mugumugu tagun a gapman una papor Asia, ra det tar pasano nam o Pol, det pitar ru a wasiso toromi lena, gong i ruk una rumu na kiwung.
32 A kunur na taro det purpuruon. A ramano taro det kukukuk nama ara wasiso ut, ma ara taro det kukukuk nama se wasiso kai. Ma a susut tagun det, ka det tasman asau ra det wanpat suri. 33 A taro Juda det sugut pat tar o Aleksanda usa numugu tan a kunur na taro. Ma det kukukuk nama wasiso sur in watung asau. Ra o Aleksanda i turbat det nama lamano, sur det in kis wowowon, sur in wasiso bati ut umatan a taro. 34 Ikut, ra a taro Epeses det sa tasmani lena, o Aleksanda i a te Juda, det kukukuk tomo elar nama ru aua lena, “O Artemis anun a taro Epeses, i labo sakit!”
35 Ra a tene tumtumus anun a tamon ra, i turbat a taro sur det in kis wowowon, ra i watungi lena, “Mot a taro Epeses, osi na tamon kuri ra ke tasmani lena, a taro Epeses det tamtamabat a rumu na lotu anun a labino god Artemis, ma a malalarino kai ra i puku pirso tagisapat una langit? 36 Katutaio in ipul gusun a kum utna ri, i mo ra i wakak sur mot in mana ma gong mot pam oros tar tu purpuruon. 37 Mot sa ben tar aru musano ri urin, ikut ka der wolong tu utna un tu rumu na lotu, ma ka der watung laulau anundat a ino na god. 38 A kinkinis na warkurai ma a kum tene warkurai kuri ut det. Ra o Dimitrius ma a kum tene pinapam ra det wan tomo nami, det nem na takun taio un tu utna, det in inanos a kinkinis na warkurai nami. 39 Ra tu wasiso na etakun kura utmakai mot nem na wasiso uni, din ukodosi ut una kiwung na tamon. 40 Sako din takun dat una purpuruon ra i wanpat una bung ri. Ra asau mo ra dat in wasiso bat dat nami? Uni katu kibino.” 41 Ra i sa watung len tari ra, i tulu susuaro ru a taro gusun a kiwung.

19:1: 1 Kor 3:6

19:2: Ap 8:16

19:4: Mt 3:11

19:6: Ap 8:17; 10:44, 46

19:11: Ap 14:3

19:12: Ap 5:15

19:17: Ap 5:11

19:21: Ap 23:11; Rom 1:13

19:23: 2 Kor 1:8

19:29: Ap 20:4; 27:2; Kol 4:10; Plm 1:24