14
O Pol ma o Banabas der kis tong o Aikoniam
O Pol ma o Banabas der ruk una rumu na lotu anun a taro Juda tong o Aikoniam ma der wasiso, elar nama ngasino ra der ser pami una kum tamon. Anunder a wasiso i talapor ra a susut na taro Juda det nurnur uni, ma a susut na taro gisen kai. Ikut a ramano taro Juda ra ka det nem na nurnur, det usungun balan a ramano taro ra awu sur a taro Juda. Det ban laulau a nuknukin det sur det in kankan torom det ra det tar tistisino una nurnur. Mk 16:20; Ibr 2:4O Pol ma o Banabas der kis suano der tiro o Aikoniam. Ka der ngara, der dekdek kut nama wasiso una labino marmaris anun a Labino. Ra a Labino i ulingmulus anunder a wasiso nama dekdek ra i pitari tander sur der in pam a kum utna na ukisin ma a kum ukinalong.
A taro tagun a tamon ra det tapagol, ara taro det tur tomo nama taro Juda ra ka det nurnur, ma ara taro det tur tomo nama aru aposel. Ap 14:19A ramano taro Juda ma ara taro kai ra awu sur a taro Juda tomo nam anundet a kum mugumugu, det epak pas sur det in ban laulau o Pol der, ma det in duku doko der nama watat. Ikut ra der longoro i, der wan gisen utong una papor Likonia, sur aru tamon o Listra ma o Derbe, ma a ramano kum tamon kai ra det kis milau. Ra der warawai nama Wakak na Wasiso torom det tiro iai.
Tong o Listra o Pol ma o Banabas der ulangolango pas ara musano
Tong o Listra, ara musano kura i kis taru, aru kikino der mat. Di usus pasi ut nami, ma ke pet lar pasi sur in nan. I longoro o Pol i wasiso. Ra o Pol i tamtama tokodos toromi, ma i tama i lena, a musano ra, i nurnur sur din ulangolango pasi. 10 Ra o Pol i wasiso toromi namin labino walngano lena, “Un katutur.” Ra a musano ra, i katutur lakit mut, ra i wan.
11  Ap 28:6A susut na taro det tama a utna ri o Pol i sa pam tari, ra det kukukuk nama wasiso Likonia lena, “Aru god der sa wan pirso elar nama ru mulusino torom dat!” 12 Ra det nuki lena o Banabas a god Sus, ma o Pol a god Ermes, uni i a tene wasiso tander. 13 A rumu na etabor anun o god Sus kura upiso milau una papor tamon ra. Ra a tene etabor torom o god Sus i ben pat a kum bulumakau utiro una matansako ina tamon, sur det in tuni elar nama etabor torom o Pol der nam o Banabas. Ma i los pasi kai a kum purpur ra di sa suk tari sur det in tabor der nami.
14  Ap 10:26; Sng 146:6Ikut, ra aru aposel der sa tasman pas asau ra a taro det nem na pami, der dat raros anunder a ramano kum malu, uni ka der gas nama sau ra det pami.* A taro Israel det ser dat raros anundet a kum malu sur det in ese i lena, a utna ra i laulau doko umatandet. Ra der kalabor potor tan a taro, ma der kukukuk lena, 15 “A taro, sur asau ra mot pam a kum utna ri? Mir aru musano kut, mir elar kut kai lar mot! Mir wanpat kut nama Wakak na Wasiso torom mot, ma mir inanos mot sur mot in tupukus gusun a kum utna oros kut ri ra mot lotu torom det, sur mot in mur a God ra i laun. I ra, i ukis a bakut, a rakrakon bual, a tasi, ma a kum utna rop ubalandetul. 16  Ap 17:30Numugu utmakai, i madek tar a taro tagun a kum gapman rop sur det in laun elar nama nundet a nemnem. 17  Jer 5:24Ikut o God ke dumano mot, i ukis tar a kum utna sur mot in tasmani lena, i ut o God. Una nun a marmaris i tabor mot nama bato tagisapat una bakut, ma a kum duwai det wu una kalangin det ut. I tabor mot nama utna na inangon, ma i ubukus mot nama gasgas.” 18 Der watung a wasiso ri, ikut a taro det nemi ut sur det in lotu torom der nama etabor ra di tuni. Ra der dekdek nama iturbat, tuk det mana.
19  Ap 17:13; 2 Kor 11:25Numur a ramano kum te Juda det wanpat tagitong o Antiok ma o Aikoniam, ra det dat pukus pas a nuknukin a susut na taro gusun o Pol der nam o Banabas. Det duku o Pol nama watat, ma det dat pirso ru i gusun a tamon, ra det nuki lena i sa mat. 20 Ikut, ra a taro na ususer det tur talilis pasi, i katutur, ra i ruk melet una tamon. Una bung numur, der wan tomo nam o Banabas utong o Derbe.
O Pol ma o Banabas der wan utong una ru papor Pisidia ma o Pampilia
21 O Pol ma o Banabas der warawai nama Wakak na Wasiso tong o Derbe, ra der ususer a susut na taro ra det wanpat a kum nat na ususer. Numur der milet melet utong o Listra, Aikoniam, ma o Antiok. 22  Ap 15:32; 1 Tes 3:3Ra der uragot a taro na ususer tagun a tulu tamon ra, ma der wasiso na warut torom det, sur det in tur dekdek una nurnur anundet. Der watungi lena, “A susut na utna in monong mugu tar dat, numur dat in ruk una matanitu anun o God.” 23 Der pilok pas a ramano taro sur det a kum mugumugu anun a taro na lotu, una tulu tamon taktakai. Der wararing ma der wewel, ra der pitar tar det torom a Labino, o naro ra det nurnur uni. 24 Ra der sa wan pas una kum tamon una papor Pisidia, numur der wanpat una papor Pampilia. 25 Ra der sa warawai pas tong o Perga, der wan utong o Atalia.
O Pol ma o Banabas der milet melet utong o Antiok una papor Siria
26  Ap 13:1-2Ra der sa pam sot pas anunder a pinapam una kum tamon, der kas una sip tagitong o Atalia utong o Antiok. O Antiok a tamon ra a kum tene nurnur, det pitar tar der una marmaris anun o God, ma det tulu der sur a pinapam ri. 27  Ap 15:4, 12Ra der wanpat, der kabo tomo pas a taro na lotu, ma der inanos det una kum utna rop ra der pam sot pasi nama dekdekin o God. Der inanos det kai lena, o God i sa papos tar a kisapi na nurnur torom a taro ra awu sur a taro Juda. 28 Ra der kis suano i tiro o Antiok torom a taro na ususer.

14:3: Mk 16:20; Ibr 2:4

14:5: Ap 14:19

14:11: Ap 28:6

14:14: Ap 10:26; Sng 146:6

*14:14: A taro Israel det ser dat raros anundet a kum malu sur det in ese i lena, a utna ra i laulau doko umatandet.

14:16: Ap 17:30

14:17: Jer 5:24

14:19: Ap 17:13; 2 Kor 11:25

14:22: Ap 15:32; 1 Tes 3:3

14:26: Ap 13:1-2

14:27: Ap 15:4, 12