13
Di pilok pas o Banabas ma o Sol
Tiro o Antiok, a kum poropet ma a kum tene ususer kai, kura epotor tan a taro na lotu. Iri a kum risandet: o Banabas, o Simion ara risano kai o Niger, o Lusius a te Sairini, o Sol ma o Manaen, i ra di ugu tomo der nam o Erod, a mugumugu.
Ap 9:15Ara bung ra det lotu torom a Labino ma det wewel, a Tokodos na Nion i watungi lena, “Mot in pilok pas o Banabas ma o Sol sur anung, sur a pinapam ra a kabo pas der suri.” Ap 6:6Det wararing ma det wewel, ra numur det ubek a kum lamandet netes un der, ma det tulu ru der.
A pinapam anun o Banabas ma o Sol tong o Saipras
A Tokodos na Nion i tulu ru o Banabas ma o Sol, ra der wan utong o Selusia. Numur der kas una sip ma der wan usa una ailan Saipras. Ap 12:12; 15:39Der wanpat tong o Salamis, ra der warawai nama wasiso anun o God, una kum rumu na lotu anun a taro Juda. Detul wan tomo nam o Jon, anunder a tene warut.
Detul wan potor una kudulano ailan ra, tuk tong o Papos. Tiro iai, detul etorom nam ara te Juda, a risano o Barjisas, a tene sangsagor, ma a torotoro na poropet, i ara pasan o Sergius Paulus. Sergius Paulus i a mugumugu tagun a ailan ra, a tene mananos, ra i itula pas o Banabas ma o Sol, uni i nem na longoro a wasiso anun o God. Ikut o Barjisas, ra di watungi kai nam o Elimas, a kukuraino a tene sangsagor, i turbat der. I nemi sur in turbat ru a mugumugu sur gong i nurnur. Ra o Sol ra di watungi kai nam o Pol, i bukus nama Tokodos na Nion, i tama dekdek o Elimas, 10 ma i watungi tano lena, “Ui a nutun o Satan, a ebar anun a kum tokodos na petutna rop. U bukus nama kum ngas na torotoro ma a kum usobor. U pukus liklik a tokodos na kisapi anun a Labino. Nangisin mo un mana gusun anum a petutna ra? 11  Ap 9:8Uniutri a warkurai anun a Labino in rakon ui, in matam in pulu suano pasi, ma kon tama a talapor ina suan.” Uniutra a gawul ma a dumirum i wanpat toromi, ma i paraso tuptupukus sur taio ra in pam pas a lamano sur in beni. 12 Ra a mugumugu i tama a utna ri i wanpat, i nurnur, uni i kisin una etowo una Labino.
O Pol ma o Banabas der kis tong o Antiok una papor Pisidia
13  Ap 15:38O Pol ma aru musano ra der wan tomo nami, detul kas una sip tagitiro o Papos, ra detul wan utong o Perga, una papor Pampilia. O Jon i wan pas gusun der tiro iai, ra i milet melet usapat o Jerusalem. 14 O Pol ma o Banabas der katutur melet pas tagitong o Perga ra der wan utong o Antiok una papor Pisidia.* Aru tamon a risander o Antiok. Ara una papor Pisidia ma ara kai una papor Siria. Ma una Bung na Sabat der ruk una rumu na lotu anun a taro Juda, ra der kis tiro iai. 15 Ra di sa luk tar a kum wasiso tagun a Buk na Warkurai anun o Moses, ma a kum wasiso anun a kum poropet, a kum mugumugu tagun a rumu na lotu det pitar a wasiso torom der lena, “Aru tistisi met, ra tu wasiso na ururagot kura sur mur in inanos a taro nami, mur in wasiso kut.” 16 O Pol i katutur, ra i turbat det nama lamano sur det in kis wowowon, ra i watungi lena,
“Mot a taro Israel, ma mot a taro gisen kai ra mot lotu torom o God, mot in longoro iau. 17  Kis 1:7; 6:6; 12:51A God anumet a taro Israel i pilok pas a kum tumtubu met ma i uburese tar det ra det kis tong o Ijip. Numur i ben pirso pas det tagitiro nama dekdekino. 18  Nam 14:34; Lo 1:31Una wat na noino kilalo ra det kis una nubual kalako taro uni, det rosumur gusuni, ikut i tamtamabat det. 19  Lo 7:1; Jos 14:1I um ru tar a taro tagun a wonom mawit na gapman ra det kis tong o Kenan, ra i pitar tar a piso Kenan sur anundet a taro Israel. 20  Het 2:16; 1 Sml 3:20A kum utna rop ri di pami ubalan a wat na mar ma a limo na noino kilalo.
“Numur o God i ubek tar a ramano kum tene warkurai sur det in mugu det, tuk una kilalo ra a poropet Samuel i mugu det. 21  1 Sml 8:5, 19; 10:20-24Numur det sasaring sur tu king, ra o God i pitar tar o Sol torom det, ma o Sol i mugu det a wat na noino kilalo. O Sol, a nutun o Kis, tagun a kabotaro Benjamin. 22  1 Sml 13:14; 16:12; Sng 89:20Ra o God i sa rakon ru tar o Sol, numur i ubek tar o Dewid bulung sur in king anundet. Ma i watungi uni lena, ‘A tama o Dewid a nutun o Jesi, i a musano ra i elar nama nuknuking, ra in pam rop a kum utna ra a nemi.’
23  2 Sml 7:12-16“Tagun a kabotaro anun o Dewid, o God i pitar a Tene Ulaun, o Iesu, torom a taro Israel, elar nama nun a liliman. 24  Mt 3:1-2Numugu tan a inawan pat anun o Iesu, o Jon a Tene Baptaiso i warawai torom a taro Israel rop sur det in nukpukus ma din baptaiso det. 25  Jn 1:20, 27Ra milau mo sur anun a pinapam in rop, i watungi lena, ‘Mot nuki lena iau osi? Iau awu sur o naro ra mot kis langlang suri, awu! Ikut, a musano ra, in mur tang. Ka elar sur an palos aru su gusun aru kikino, uni a natino doko tano.’
26 “A kum tistising, a kabotaro anun o Abaram, ma mot a taro gisen kai ra mot lotu torom o God, di sa pitar tar a wasiso torom dat lena o God i sa ulaun pas a taro. 27 A taro ra det kis sapat o Jerusalem, tomo nam anundet a kum mugumugu, ka det tama lele o Iesu, lena i a Tene Ulaun, ma ka det tasman a kum wasiso ra a kum poropet det sa tumus tari, ra di ser luki una kum Bung na Sabat. Ikut ra det mulaot tar o Iesu sur in mat, det pam sot pas a wasiso anun a kum poropet. 28  Mt 27:22-23Ka det sio pas tu sakino ra o Iesu in iru uni, ikut det saring o Pailat sur in pitar tari sur din um doko i. 29  Mt 27:59-60Ra det sa pam sot rop tar a kum wasiso ra di sa tumus tari uni, det palos pirso ru i gusun in nanai kutus, ma det inep tari una kulam na minat. 30 Ikut o God, i ukatutur melet pasi gusun a minat. 31  Ap 1:3, 8Ma una susut na bung i wanan pat torom a taro ra numugu det ser wan tomo nami tagitong o Galili usapat o Jerusalem. Ra uniri, det wasiso puaso uni torom a taro Israel.
32 “Ra met inanos mot una Wakak na Wasiso lenri: A liliman ra o God i sa pitar tari torom a kum tumtubun dat tagun numugu, 33 uniri i sa pam sot pasi torom dat, ra i ukatutur melet pas o Iesu. Elar nami ra di sa tumus tari una manru na kelekele tagun a kum Kelekele lena,
‘Ui a Nutung,
ma uniri a sa wanpat o Tamam.’ Sng 2:7
34 O God i sa ukatutur pas o Iesu gusun a minat, ma ken nan melet mo sur a minat ma ken mereseng. Elar nami ra o God i sa watung tari lena,
‘A wakak na utna ra a uliliman taru uni torom o Dewid,
an udan mot nami.
A utna ri in nanpat mulus ut.’ Ais 55:3
35 Ma i sa watung tari una ara Kelekele kai lena,
‘Kon madek tar anum a Tene Tasur sur in mereseng.’ Sng 16:10
36 “O Dewid i pam sot rop pas a nemnem anun o God una nun a kum bung na nilaun. Numur i mat, ra di pori tomo nama kum tumtubunu, ma a pinino i mereseng. 37 Ikut, o naro ra o God i ukatutur pasi gusun a minat, ke mereseng.
38 “I mo ra a kum tistising, a inanos mot sur mot in tasmani lena, un o Iesu, din unus ru anumot a kum sakino petutna. A Warkurai anun o Moses ken pet lar pasi sur in unus ru anumot a kum sakino petutna, sur din watung mot a kum tene tokodos. 39  Rom 10:4Ikut, det rop ra det nurnur un o Iesu, din watung det a kum tene tokodos. 40 Mot in tumarong, sako a kum utna ra a kum poropet det sa wasiso taru uni in sot mo un mot. Det watungi lena,
41 ‘Tama i, mot a kum tene urongon un o God,
mot in kisin ma mot in iru,
uni an pam ara utna una numot a kum bung na nilaun.
Ra taio in inanos mot una utna ra,
ka mot in nurnur ut uni.’ ” Hab 1:5
42 O Pol ma o Banabas der pirso gusun a rumu na lotu, ra a taro det saring der sur der in milet una Bung na Sabat sapat, sur der in wasiso melet torom det una kum utna ri. 43 Ra a taro det wan susuaro gusun a rumu na lotu, a susut na te Juda ma det kai a taro gisen ra det ruk una lotu Juda ma det lotu nama lingmulus, det mur o Pol ma o Banabas. Der wasiso torom det, ma der uragot det, sur det in tur dekdek una marmaris anun o God.
44 Una Bung na Sabat ra det sa kubus tari, milau sur det rop tagun a tamon ra det wanpat tomo, sur det in longoro a wasiso anun o God. 45 Ra a kum te Juda det tama a kunur na taro, a nuknukin det i laulau torom o Pol ma o Banabas, ma det mang sakosako a kum wasiso ra o Pol i wasiso nami. 46  Ap 3:26; 18:6Ikut ka der ngara ra der watungi lena, “A labino utna sur mir in upuaso mugu tar a wasiso anun o God torom mot. Ma mir sa pam sot pasi. Ikut mot rosumur gusuni, ra i elar nami ra mot ut mot watungi lena, ‘Ka met tokodos sur met in los a nilaun tukum.’ Mot in tama i, mir in nan mo torom a taro ra awu sur a taro Juda. 47 Uni a Labino, i tulu mir lena,
‘A ubek tar ui sur ui a talapor anun a taro ra awu sur a taro Juda,
sur un los a wasiso torom a taro una rakrakon bual rop lena, an ulaun pas det.’ ” Ais 49:6
48 A taro ra awu sur a taro Juda det longoro a wasiso ri, ra det gas doko, ma det watung ulabo pas a wasiso anun a Labino. Ma det rop ra di sa pilok pas det sur a nilaun tukum, det nurnur.
49 Ra a wasiso anun a Labino i wan sarara una kum tamon rop una papor ri. 50 Ikut a kum te Juda, det ukatutur a nuknukin a kum mugumugu na ino ra det ser urur torom o God, ma a nuknukin a kum mugumugu na musano kai tagun a tamon ra, sur det in ban laulau o Pol ma o Banabas. Ma det lakro ru der gusun anundet a papor. 51  Mt 10:14; Ap 18:6Ra der tang ru a kubus gusun a kum kikinder sur a ukinalong lena o God i sa rosumur gusun det. Numur der wan utong o Aikoniam. 52 Ma a taro na ususer tong o Antiok det bukus nama gasgas ma a Tokodos na Nion.

13:2: Ap 9:15

13:3: Ap 6:6

13:5: Ap 12:12; 15:39

13:11: Ap 9:8

13:13: Ap 15:38

*13:14: Aru tamon a risander o Antiok. Ara una papor Pisidia ma ara kai una papor Siria.

13:17: Kis 1:7; 6:6; 12:51

13:18: Nam 14:34; Lo 1:31

13:19: Lo 7:1; Jos 14:1

13:20: Het 2:16; 1 Sml 3:20

13:21: 1 Sml 8:5, 19; 10:20-24

13:22: 1 Sml 13:14; 16:12; Sng 89:20

13:23: 2 Sml 7:12-16

13:24: Mt 3:1-2

13:25: Jn 1:20, 27

13:28: Mt 27:22-23

13:29: Mt 27:59-60

13:31: Ap 1:3, 8

13:39: Rom 10:4

13:46: Ap 3:26; 18:6

13:51: Mt 10:14; Ap 18:6