A kum Pinapam anun a kum
Aposel
A wasiso talapor mugu
A buk ri, o Luk i tumusi. I tugus tomo i nam anun a mugano buk ra i tumusi, a Wakak na Wasiso un o Iesu Karisito. Una buk Aposel dat tama i lena, a Tokodos na Nion, i udekdek a kum nat na ususer sur det in warawai nama Wakak na Wasiso un o Iesu.
A buk ri, i wasiso una taro na lotu anun o Karisito, turpasi tong una papor Judia ma numur det wan sarara una rakrakon bual rop. A kum mugano te Karisito det tagun a taro Juda kut. Det nuki lena a lotu anun o Karisito anundet kut, ma awu sur anun a taro gisen kai. Ikut numur o God i ese i lena, i nemi sur a taro rop det a kum te Karisito. (Ap 10). A kum te Karisito tagun a taro Juda det nemi sur a kum te Karisito ra awu sur a taro Juda, det kai det in mur a kum warkurai anun a lotu Juda. A tinotok talilis una pinindi i ara warkurai ra det nemi sur a taro gisen kai det in muri. Ikut ra det kis tomo un ara labino kiwung, det kubus pas a wasiso sur a ramano kum warkurai kut, ra a kum te Karisito ra awu sur a taro Juda det in muri. (Ap 15).
Ara labino utna ra a buk ri i wasiso uni, a pinapam anun a Tokodos na Nion, a nion o God. A Tokodos na Nion i wanpat mugu torom a taro na ususer anun o Iesu una bung na Pentikos. A Tokodos na Nion ut i mugu a nuknukin det ma i pitar a dekdek tandet.
Una ramano kum inawan anun o Pol, o Luk i wan tomo nami. (Ap 16:10-17; 20:5-21; 27:1-28:16).
A inawan ina buk Aposel:
A ururop na wasiso anun o Iesu torom a kum nat na ususer (1:1-26)
A kum nat na ususer det warawai sapat o Jerusalem (2:1-8:3)
A kum nat na ususer det warawai tong una papor Judia ma una papor Samaria (8:4-12:25)
A mugano inawan anun o Pol (13:1-14:28)
A kiwung anun a taro na lotu sapat o Jerusalem (15:1-35)
A manru na inawan anun o Pol (15:36-18:22)
A mantul na inawan anun o Pol (18:23-21:16)
Di ukarabus o Pol sapat o Jerusalem (21:17-23:22)
O Pol i kis tong o Sisaria (23:23-26:52)
O Pol i wan utong o Rom (27:1-28:30)
1
1-3  Mk 16:19; Lk 1:3; 24:36-51; Ap 10:41Torom o Tiopilus,
Una nung a mugano buk, a tumus a kum utna rop o Iesu i sa pam tari ma i sa ususer tar a taro nami, una turturkibin anun a pinapam, tuk una bung ra o God i ben toto pasi usapat una langit. Numur tan anun a minat, i wanan pat melet torom anun a kum aposel, ma a kum utna ra i pami i ulingmulusi lena, i sa laun melet gusun a minat. A wat na noino bung i kis melet pasi nin upiso ra i wanan pat torom det, ma i wasiso una matanitu anun o God. Ra i ususer tar anun a kum aposel nama dekdekin a Tokodos na Nion, a kum aposel ra i pilok pas det. Lk 24:49; Jn 14:16-17; Ap 2:33Un ara bung tagun a kum bung numur tan anun a katkatutur melet gusun a minat, det kis tomo una inangon, ra i turbat det lena, “Gong mot wan gusun o Jerusalem, mot in kis langlang pas a Tokodos na Nion, ra o Tita i sa uliliman taru uni, ra a sa inanos tar mot nami. Mt 3:11O Jon i baptaiso nama danim, ikut ken suano i, ra din baptaiso mot nama Tokodos na Nion.”
O Iesu i wan toto usapat una langit
Lk 24:21Ra a kum aposel det kis tomo nam o Iesu, det tingi lena, “Labino, pepetlai, uniri un pitar melet tar a gapman torom met a taro Israel, sur met ut met in tamtamabat met ma met in kis langolango gusun a gapman Rom?”* Una kum kilalo ra, a taro Israel det kis utuntudu ina gapman Rom. Det nuki lena o Iesu in winim pas a gapman Rom ma det in langolango. Mk 13:32I balu det lena, “Awu sur a utna anumot sur mot in tasman a bung o a du bung ra o Tita i sa kubus tari sur in pitari uni. Mt 28:19; Lk 24:48Ikut a Tokodos na Nion in kis un mot, ma mot in utur ukai a dekdek, ma a utna ra mot tama i un iau, mot in wasiso uni sapat o Jerusalem, ma una kum tamon rop tong una ru papor Judia ma o Samaria, ma una rakrakon bual rop.”
Ra i sa rop anun a wasiso, o God i ben toto pasi usapat una langit. Ra det tamtama utmakai, a bakut i pulus bat pasi gusun anundet a tamtama.
10 Det tatatado utmakai usapat una bakut ra o Iesu i wan gusun det, ra aiapiap kut aru musano ra der emar nama kum kabang na malu der tur pat nisandet. 11  Mt 26:64; Lk 21:27Ma der watungi lena, “Mot a kum te Galili, sur asau ra mot tur ma mot tatado usapat una bakut? O Iesu mo sapat, i ra o God i sa ben pasi gusun mot usapat una langit, in nanpat melet urin, elar ut nami ra mot tama ru i, ra i wan usapat netes.”
O Matias i keles o Judas Iskariot
12  Lk 24:50-53Numur a kum aposel det wan gusun a tangai di watungi nama Tangai na Oliw ra det milet melet usapat o Jerusalem. I milau i kut o Jerusalem. 13  Mt 10:2-4Ra det wanpat sapat o Jerusalem, det ruk una rumu ma det kis una kukur rumu sapat netes. A kukur rumu ra det ininep ma det kiskis uni. Det ri, ra det kiskis tomo tiro iai: O Pita, o Jon, o Jems, o Endru, o Pilip, o Tomas, o Batolomiu, o Matiu, o Jems a nutun o Alpius, o Saimon ara tagun a kum Silot Silot i a risan a taro, ra det tur tomo, uni det nemi sur det in lakro ru a gapman Rom., ma o Judas, a nutun ara Jems gisen. 14 Det tomo nam o Maria o nan o Iesu, ma a kum tistisin o Iesu, ma a ramano kum wardain kai. Det rop ka det mana nama niaring una kum bung.
15 Un ara bung epotor tan a kum bung ra, a kum tene nurnur det kis tomo. Det elar nam ara mar ma ru noino det. O Pita i tur ma i watungi lena, 16  Sng 41:9“A kum tistising, a wasiso anun a Tokodos na Nion, ra o Dewid i wasiso taru uni numugu utmakai una Buk Tabu, uniri di sa pam sot pasi. I wasiso un o Judas, i ra i mugu det ra det pam pas o Iesu. 17 I ara tagun met, ma i kai i los a tinibo tomo nam met una pinapam ri.”
18  Mt 27:3-8Ra o Judas i kul pas a du piso nama mani tagun anun a sakino pinapam ra i pam tari. Numur i puku pirso tiro iai una nun a du piso, in masarino i mugu. Ra in balano i tupurus potor, ma in narus na balano i tilior piso rop. 19 Det rop ra det kis tiro o Jerusalem, det longoro i, ma det watung a piso ra nam anundet a wasiso, Akeldama, a kukuraino, a piso na gap.
20 O Pita i watungi utkai lena, “Di sa tumus tari una Kum Kelekele anun o Dewid lena,
‘A kinano in belbel,
ma gong taio i kis uni.’ Sng 69:25
Ma di tumus tari kai lenri,
‘Taio in kelesi una nun a pinapam.’ Sng 109:8
21-22  Mt 16:19; Mk 1:9; Jn 15:27I mo ra i wakak ra dat in pilok pas tu musano, sur i kai in tene wasiso talapor tomo nam dat, un o Iesu lena i katutur melet gusun a minat. I wakak ra a musano ra, taio ut tagun dat ra dat ser kis tomo nam o Iesu, turpasi ra o Jon i baptais, tuk una bung ra di ben pas o Iesu gusun dat usapat una langit.”
23 Ra det watung pat pas aru musano: O Josep, di watungi nam o Basabas, ma ara risano kai o Jastus, der nam o Matias. 24 Ma det wararing lena, “Labino, u sa tasman a balan a taro rop, un ese met, osi mulus tagun der ri u sa pilok pasi, 25 sur in los a pinapam na aposel, ra o Judas i sa mat pas gusuni ma i sa wan sur a tamon ra i sot nam anun a sakino petutna.” 26 Det pam a pinapam na pipilok nama ru wat, ra a wat anun o Matias i wanpat. Ra det luk tomo pasi nama noino ma ra aposel.

1:1-3: Mk 16:19; Lk 1:3; 24:36-51; Ap 10:41

1:4: Lk 24:49; Jn 14:16-17; Ap 2:33

1:5: Mt 3:11

1:6: Lk 24:21

*1:6: Una kum kilalo ra, a taro Israel det kis utuntudu ina gapman Rom. Det nuki lena o Iesu in winim pas a gapman Rom ma det in langolango.

1:7: Mk 13:32

1:8: Mt 28:19; Lk 24:48

1:11: Mt 26:64; Lk 21:27

1:12: Lk 24:50-53

1:13: Mt 10:2-4

1:13: Silot i a risan a taro, ra det tur tomo, uni det nemi sur det in lakro ru a gapman Rom.

1:16: Sng 41:9

1:18: Mt 27:3-8

1:21-22: Mt 16:19; Mk 1:9; Jn 15:27