2
O Maria i usus o Iesu
(Mt 1:18-25)
Una kilalo ra, o Sisa Augustus, a mugumugu tagun a gapman Rom, i ubek a warkurai sur din tumus a risan a taro rop una kum tamon ra o Rom i warkurai sur det. Iri a mugano dino ra di tumus a risandi una kum kilalo ra o Kwirinius i mugumugu tong o Siria. Ma a taro rop det wan sur anundet a kum tamon mulus sur din tumus a risandet.
O Josep kai i wan tagitiro una tamon Nasaret una papor Galili utong o Betliem una papor Judia. O Betliem, a tamon ra di usus o Dewid iai, ma o Josep i wan utong, uni i tagun a kabotaro anun o Dewid. I wan sur din tumus a risano, tomo nama risan o Maria ra di sa ubek bat tari sur anunu. Ra der wan o Maria i sa tianan. Ra der kis tong o Betliem, i sa sot a du bung sur o Maria in usus uni, ra i usus pas a mugano nutunu, a nat musano. Ma i pulusi* A magiran a taro Juda det rau a nat miso nama kum du malu. Det rau i sur a ru lamano ma a ru kikino in tokodos ma gong a pinino i kotokoto. nama kum malu anun a nat, ma i inep tari una boks na inangon ana kum wewegua, uni a rumu na usiro i sa bukus pas gusun detul.
A ensel i pitar a wasiso torom a kum tene tamtamabat anun a kum sipsip
A ramano kum tene tamtamabat anun a kum sipsip det tamtamabat anundet a kum sipsip una mirum sa ubual milau una tamon ra. Ma a ensel anun a Labino i wanpat torom det, ma a minamar anun a Labino i sisio talilis det, ra det ngara doko. 10 Ikut a ensel i watungi tandet lena, “Gong mot ngara. Mot tama i, a wanpat torom mot nama wakak na wasiso ra in ugasgas a taro rop. 11 Uniri, una tamon anun o Dewid, di sa usus pas anumot a Tene Ulaun, i a Karisito, a Labino. 12 Ma mot in tama a ukinalong lenri: A nat di pulus tari nama kum malu na nat, ma di inep tari una boks na inangon ana kum wewegua.”
13 Uniutra a labino kunur na ensel tagisapat una langit det wanpat torom a ensel ra, ma det watung ulabo pas o God lena,
14  Lk 19:38“Dat in watung ulabo pas o God sapat netes sakit,
ma a malmal una rakrakon bual rop torom det
ra o God i gas sur det.”
15 Ra a kum ensel det sa wan gusun det usapat netes una langit, a kum tene tamtamabat anun a kum sipsip det watungi lena, “Uniutri dat in nan utong o Betliem, dat in tama a utna ri i sa wanpat, ra a Labino i sa inanos tar dat nami.”
16 Ra det wan lakit, ra det sio pas o Maria ma o Josep ma a nat miso ra di inep tari una boks na inangon ana kum wewegua. 17 Ra det sa tama tar a nat, det watung puaso a wasiso ra a ensel i sa inanos tar det nami una nat ra. 18 Det rop ra det longoro a wasiso anun a kum tene tamtamabat anun a kum sipsip, det kisin doko uni. 19  Lk 2:51Ra o Maria i longoro a kum wasiso ri, i pam ukai i unin balano ma i nuknuk doko uni. 20 A kum tene tamtamabat anun a kum sipsip det milet melet, det ulabo pas o God ma det rakon lekeleke pasi una kum utna det longoro i ma det sa tama tari, elar ut nama wasiso anun a ensel.
Di pasor a risan o Iesu
21  Lk 1:31Ra i tiwal na bung anun a nat, ma i sa sot sur din tok talilis a pinino, di pasor tar a risano nam o Iesu, elar nama wasiso ra a ensel i sa watung tari ra o Maria ke tianan utmakai.
Di pitar tar o Iesu torom a Labino
22-24  Wkp 12:1-8Numur tan a bung ra o Maria i usus o Iesu, o Maria ma o Josep der kis ru a kum bung na utalapor sur o Maria in talapor melet umatan o God Una Warkurai anun o Moses, a ino ra i usus in pam sot pas a ru pinapam sur in talapor melet umatan o God. A mugano, in kis ru a wat na noino bung, ma a manru nami, in pitar a etabor torom o God.. Ra a kum bung ra, i sa rop, der wan usapat o Jerusalem, sur der in pitar a etabor, elar nama Warkurai anun o Moses. Der in etabor nama “arin natabun o arin barman na balus,” Wkp 12:8
elar nama Warkurai anun a Labino. Der los o Iesu utkai usapat o Jerusalem, sur der in pitar tari torom a Labino, elar nami ra di sa tumus tari una Warkurai anun a Labino lena, “A kum mugano nat musano rop ma a kum mugano loko na wewegua, din pitar tar det torom a Labino.” Kis 13:2, 12
25 Ara musano i kis sapat o Jerusalem a risano o Simion, a tene tokodos ma a tene urur kai torom o God. I ser kis langlang sur o God in ulaun a taro Israel, ma a Tokodos na Nion i kis uni. 26 A Tokodos na Nion i sa upuaso tari toromi lena ken mat lakit, tuk ut ra in tama tar a Karisito anun a Labino. 27 A Tokodos na Nion i mugu i sur in ruk unin noworo na rumu na etabor. Ra i tama pas der suano der wanpat nama nat, o Iesu, sur der in pitar tari torom a Labino, elar nami ra di sa tumus tari una Warkurai. 28 O Simion i los pas o Iesu nama ru lamano, ra i watung wakak torom o God lenri,
29 “Labino, uniri un ulangolango ru iau, anum a tultul, sur an nan nama malmal,
elar ut nama num a liliman torom iau.
30  Ais 52:10; Lk 3:6; Tai 2:11A sa tama tar a Tene Ulaun namin matang,
a Tene Ulaun ra u tulu ru i.
31 U sa waninar tari umatan a kum kabotaro rop.
32  Ais 42:6; 49:6; 52:10I a talapor sur in utalapor anum a kisapi torom det ra awu sur a taro Israel,
ma sur a minamar torom anum a taro Israel.”
33 O tamano ma o nano der kisin doko una kum wasiso ra o Simion i watungi un o Iesu. 34  Ais 8:14; Mt 21:42; 1 Pit 2:8O Simion i watung udan detul, ra i watungi tan o Maria, o nan o Iesu, lena, “Tama i, a nat ri, o God i pilok pasi sur a susut na te Israel det in iru uni, ma a susut kai det in laun uni, ma sur a ukinalong ra a susut na taro det in rosumur gusuni. 35 Ra det in rosumur gusuni, in upuaso a kum nuknuk tagun a balandet. Ma ui, a tupunuk ra un taramo i in elar namin totok na inaim ra in so anum a nilaun.”
36-37 Ara ino bulung, a poropet, a risano o Ana, a nutun o Panuel, tagun a kabotaro Aser. I sa takano laulau, i sa tiwal na noino ma wat na kilalo anunu ma i ula mukut. Der nolin pas kut a wonom mawit na kilalo, ra numur anun a musano i mat. A ino ri ke wan taru gusun a rumu na etabor, i ser lotu una kum mirum ma a waspi, i ser wewel ma i ser wararing. 38 Una du bung utra, i wanpat torom detul, i watung wakak pas torom o God, ra i wasiso puaso una nat torom det rop ra det ser kis langlang sur o God in ulangolango pas a taro Jerusalem.
Detul milet melet utong o Nasaret
39  Mt 2:23O Josep ma o Maria der sa pam sot pas a kum utna rop elar nama Warkurai anun a Labino, ra numur detul milet melet utong o Galili, sur anundetul a tamon, o Nasaret. 40 Ra a nat i labo pat nanan, ma i dekdek nanan, ma i bukus nama mananos, ma a marmaris anun o God i kis uni.
O Iesu i kis sikot una rumu na etabor
41  Kis 12:24-27; 23:14-17; Lo 16:1-8Una kum kilalo rop o taman o Iesu ma o nano der ser wan usapat o Jerusalem una labino bung na lotu na Wanlakai. 42 Ra i sa noino ma aru kilalo anun o Iesu, detul wan usapat o Jerusalem sur a labino bung na lotu na Wanlakai, elar ut nami ra det ser pami. 43 Ra a labino bung na lotu na Wanlakai i sa rop, det turpas a inawan sur det in milet melet, ma o Iesu i kis sikot kut sapat o Jerusalem, ikut o tamano ma o nano ka der tasmani. 44 Der nuki lena, det wan tomo nama taro. Ra det sa wan ara bung una nundet a milmilet, der turpasi sur der in sisio sur o Iesu nisan a kum kukundetul, ma a kum paspasan detul.
45 Ra der lagano sisio taru suri, der milet melet usapat o Jerusalem, ra der sisio mo suri sapat. 46 Ra der sa sisio pas a tulu bung, der tama torom pasi ubalan in noworo ina rumu na etabor. I kis tomo nama kum tene ususer tagun a Warkurai, i longoro det, ma i ting det. 47 Det rop ra det longoro i, det kisin una nun a mananos, ma anun a kum minabalu torom det. 48 Ra der tama pasi, der kisin, ma o nano i watungi tano lena, “Nutunglik, ilai ra u pami lenri un mir? Mir nam o tamam mir sa sisio doko pas sur ui, ma mir ngara doko sur ui.” 49 Ra i watungi tander lena, “Asau ra mur sisio sur iau suri? Ka mur tasmani lena i tokodos sur an kis una rumu anun o Tita?” 50 Ikut ka der talapor una nun a wasiso.
51  Lk 2:19Numur detul milet melet utong o Nasaret, ra i ser mur a wasiso anunder, ma o nano i nuk ukai a kum utna rop ri. 52  1 Sml 2:26; Snd 3:4O Iesu i labo pat nanan una pinino ma una nun a mananos, ma o God ma a taro kai det gas doko nami.

*2:7: A magiran a taro Juda det rau a nat miso nama kum du malu. Det rau i sur a ru lamano ma a ru kikino in tokodos ma gong a pinino i kotokoto.

2:14: Lk 19:38

2:19: Lk 2:51

2:21: Lk 1:31

2:22-24: Wkp 12:1-8

2:22-24: Una Warkurai anun o Moses, a ino ra i usus in pam sot pas a ru pinapam sur in talapor melet umatan o God. A mugano, in kis ru a wat na noino bung, ma a manru nami, in pitar a etabor torom o God.

2:30: Ais 52:10; Lk 3:6; Tai 2:11

2:32: Ais 42:6; 49:6; 52:10

2:34: Ais 8:14; Mt 21:42; 1 Pit 2:8

2:39: Mt 2:23

2:41: Kis 12:24-27; 23:14-17; Lo 16:1-8

2:51: Lk 2:19

2:52: 1 Sml 2:26; Snd 3:4