8
A wardain ra det wan tomo nam o Iesu
Mt 27:55-56; Mk 15:40-41; Lk 23:49Numur o Iesu i wan nanan una kum lamlabino tamon ma a kum natnat na tamon rop, ma i warawai nama Wakak na Wasiso una matanitu anun o God. I wan tomo nama nun a noino ma aru nat na ususer, ma a kum wardain kai, ra i sa lakro ru tar a kum laulau na nion gusun det, ma i sa ulangolango pas det gusun a kum misait. Iri a kum risandet: O Maria, ara risano kai o Magdalen, i ra a wonom mawit na laulau na nion det pirso pas gusuni, ma o Joana a ino anun o Kusa, i a mugumugu anun a kum tultul anun o Erod, ma o Susana, ma a susut kai. A wardain ri det warut o Iesu ma anun a kum nat na ususer, nam anundet a kum ululeng ut.
A wasiso elelar una tene minarut
(Mt 13:1-17; Mk 4:1-12)
Ra a labino kunur na taro tagun a kum tamon det wanpat tomo torom o Iesu, i watung ara wasiso elelar torom det lena, “A tene minarut i wan sur in sapro a kum pitino wit. Ra i sapro nanan a kum pitino wit, a ramano det puku una kisapi, ra a taro det papas netes uni, ma a kum piko kai det wan ru i. A ramano kai det puku una nubual na watat. Det lubung pat, ra det main melet kut, uni a piso i sengesenge doko. A ramano kum pitino wit det puku epotor una kum kuikui, ra a kum kuikui det lubung tomo nam det, ma det rau bat pas det. A ramano kum pitino kai det puku una wakak na piso. Det lubung pat ra det wu. Tektekene i wu ara mar na wino.”
Ra i sa watung tar a kum wasiso ri tandet, i watungi lena, “Osi ra arin talngano kura, i wakak sur in longoro nami.”
Anun a kum nat na ususer det tingi sur a kukurai ina wasiso elelar ri. 10  Ais 6:9-10Ma i watungi tandet lena, “O God i sa pitar tar a mananos tamot, sur mot in talapor una kum wasiso na pidik una nun a matanitu. Ikut torom a taro gisen a ususer det nama kum wasiso elelar, sur
‘det in tamtama ma det in tamtama, ikut ka det in tama lele i,
det in longoro ma det in longoro, ikut ka det in tasmani.’ Ais 6:9
O Iesu i palos a kukurai ina wasiso elelar una tene minarut
(Mt 13:18-23; Mk 4:13-20)
11 “A kukurai ina wasiso elelar ri i lenri, a pitino wit i elar nama wasiso anun o God. 12 A kum pitino wit ra det puku una kisapi, det elar nama taro ra det longoro a wasiso, ra o Satan i wanpat, ma i rakon ru a wasiso gusun in balandet, sur gong det nurnur, ma gong di ulaun det. 13 Ra a kum pitino ra det puku una nubual na watat, det elar nama taro ra det longoro a wasiso, ra det pam ukai i nama gasgas. Ikut kalako wakakorin det, anundet a nurnur ke tur suano i. Ra a kum larlar i wanpat torom det, det puku. 14 A kum pitino ra det puku epotor una kum kuikui, det elar nama taro ra det longoro a wasiso, ikut a labino nuknuk una kinkinis anundet, a kum ululeng, ma a gasgas tagun a nilaun nin upiso, det rau bat a wasiso anun o God, ra ka det wu lako windet. 15 Ikut a kum pitino ra det puku una wakak na piso, det elar nam ara taro ra det longoro a wasiso, ma a balandet i wakak ma i tokodos, ra det pam ukai dekdek a wasiso ra det muri tuk det wu a windet.
A wasiso elelar una lam
(Mk 4:21-25)
16  Mt 5:15; Lk 11:33“Katutaio in ungangon tar tu lam ma in wop bat tari nama paket, o in ubek tari kai nago utuntudu ina kabulu. Awu! In ubek tari ut netes una nun a turtur, sur det ra det ruk det in tama a talapor. 17  Mt 10:26; Lk 12:2Uni a kum utna rop ra i kis eno, numur in nanpat puaso. Ma a kum utna rop ra kura i parau, numur din tasmani ma in kis talapor. 18  Mt 25:29; Lk 19:26I mo ra mot in nuknuk wakak una wasiso ra mot longoro i. Osi ra i pam ukai a mananos una wasiso anun o God, din tabor meleti nama labino. Ma osi ra ke pam ukai tu mananos una wasiso anun o God, din rakon ru i utkai asau lik ra i nuki lena i pam ukai i.”
O nan o Iesu ma a kum tistisino
(Mt 12:46-50; Mk 3:31-35)
19 O nan o Iesu ma a kum tistisino det wanpat sur det in tama i, ikut ka det pet lar pasi, uni a kunur na taro det tur talilis bat pasi. 20 Ra di inanos o Iesu lena, “O nam ma a kum tistisim kunago det tur nago upiso. Det nem na tama ui.” 21 Ra i balu det lena, “Det ra det longoro a wasiso anun o God ma det muri, det ra o nang ma a kum tistising.”
O Iesu i turbat a wuwu ma a top
(Mt 8:23-27; Mk 4:35-41)
22 Ara bung o Iesu tomo nama nun a kum nat na ususer, det kas una pot, ra i watungi tandet lena, “Dat nan utong una ara papor tasi.” Ra det wan. 23 Ra det kalabor nanan nama sel, o Iesu i inep dumun. A dekdek na wuwu i ragoti una du tasi, ra a top i walwalkas, ma milau det in iru. 24 A kum nat na ususer det wan toromi, det wangun pasi, ma det inanosi lena, “Tene Ususer, Tene Ususer, dat na iru!” I katutur, i turbat a wuwu ma a dekdek na top, ma der mana, ra i mililo rop. 25 Ma i watungi torom a kum nat na ususer lena, “Awai kuti anumot a nurnur?” Det ngara, ma det kisin, det ting etetalai det lena, “Osi na ngas na musano mulus ri? I wasiso torom a wuwu ma a top, ra der mur anun a wasiso!”
O Iesu i lakro ru a kum laulau na nion gusun ara musano
(Mt 8:28-34; Mk 5:1-20)
26 O Iesu ma a kum nat na ususer det wan tagitong una papor Galili, ra det sot una papor anun a taro Gerasa, tiro un ara papor du tasi Galili. 27 Ra o Iesu i sirok gusun a pot, ara musano tagun a tamon ra i wan barato i. A kum laulau na nion kura uni. I sa suano i, ma ke ser pipis, ma ke kis kai un tu rumu, i ser kis kut una kum kulam na minat. 28 Ra i tama pas o Iesu, i kukukuk, ma i puku pirso taru nisan aru kikino, ma i kukukuk namin labino walngano lena, “Iesu, a Nutun o God a Labino Sakit, asau ra u nem na pami un iau? A saring ui, gong u ukadik iau.” 29 I wasiso lenri, uni o Iesu i sa wasiso dekdek taru torom a laulau na nion sur in pirso gusun a musano ri. A susut na dino a laulau na nion i solsolongi. A taro ra det ser tamtamabati, det ser ker ukai aru lamano ma aru kikino nama sen, ikut i ser rubut det kut, ma a laulau na nion i ser ungongos pasi usapat una kum nubual kalako taro uni.
30 O Iesu i tingi lena, “A risam osi?” Ma i balu i lena, “A risang A Kabo Liur,” uni a susut na laulau na nion det sa ruk taru uni. 31 Ma det saring o Iesu sur gong i tulu ruk tar det unin labino tung ra katu tuktukino.
32 A kabo liur na boro kura det wangon tiro una tangai. Ra a kum laulau na nion det saring o Iesu sur det in ruk taru una kum boro. Ra i mulaot ru det. 33 Ma a kum laulau na nion det pirso gusun a musano ra, ma det ruk taru una kum boro. A kum boro det kalabor pirso una palis sur a du tasi, ra det kongo rop.
34 A taro ra det ser tabor a kabo liur na boro, det tama a utna ri, det kalabor ma det inanos tiro utamon ma tiro utkai una kum natnat na tamon. 35 Ra a taro det wan sur det in tama asau ra i wanpat. Det wanpat torom o Iesu, det tama a musano ra a kabo liur na laulau na nion det pirso pas gusuni. Kura mukut i kis taru nisan aru kikin o Iesu, i sa pipis pas ma a nuknukino i sa talapor melet. Ma a taro ra det ngara doko. 36 Det ra det sa tama tari, det inanos a taro lena, o Iesu i sa lakro ru a kum laulau na nion gusun a musano ra. 37 Ma a taro rop tagitiro una papor anun a kum Gerasa det saring o Iesu sur in nan gisen gusun det, uni det ngara doko. Ra o Iesu i kas melet una pot ma i wan.
38 A musano ra a kum laulau na nion det sa pirso taru gusuni, i saring o Iesu sur in nan tomo nami. Ikut o Iesu i tulu ru i kut lena, 39 “Un milet melet sur anum a tamon, ma un wasiso una labino utna ra o God i sa pam tari un ui.” Ra i milet melet, i wasiso una tamon ra, una labino utna ra o Iesu i sa pam tari uni.
O Iesu i ulaun pas a nutun o Jairus ma i ulangolango pas ara ino
(Mt 9:18-26; Mk 5:21-43)
40 O Iesu i milet melet, a kunur na taro det gas pasi, uni det rop det kis langlang ut suri. 41 Ara musano, a risano o Jairus, a mugumugu tagun a rumu na lotu, i wanpat ra i kis butkeke sa numugu tan o Iesu. I saring dekdeki sur in nan usa una nun a rumu, 42 uni ara nutunulik kut, a ino, anun a kilalo a noino ma aru, i sa ling na mat.
Ra o Iesu i wan, a labino kunur na taro det talilis bat pasi. 43 Ara ino kura i misait nama gap elar nama noino ma aru kilalo,* Una ramano kum du buk una wasiso Grik, a ramano kum wasiso kai i kis una vers ri. I lenri: ma i sa urop tar anun a mani una kum dokta. ikut kataio i ulangolango lar pasi. 44 I wan numur tan o Iesu, ma i tulan tar a sinisir ina saket anunu, ma uniutra a gap i tuk. 45 Ma o Iesu i iting lena, “Osi ra i tulan iau?” Ra det rop det ipul, o Pita i watungi lena, “Labino, ko tama a labino kunur na taro ri det talilis bat pas ui?” 46 Ikut o Iesu i watungi lena, “Ara pasandet i sa tulan tar iau, uni a tasmani lena, a dekdek i sa wan gusun iau.” 47 A ino i tasmani lena di sa sio pasi, ra i neneder pat, i wan ma i puku sa numugu tan o Iesu. Umatan a kunur na taro rop, i inanos o Iesu una kibino ra i tulan tari, ma i inanosi kai lena uniutra i langolango. 48  Lk 7:50Ma o Iesu i watungi tano lena, “Nutunglik, anum a nurnur i sa ulangolango pas ui. Un nan nama malmal.”
49 Ra o Iesu i wasiso utmakai, ara i wan tagitiro una rumu anun o Jairus, a mugumugu tagun a rumu na lotu, ra i watungi tan o Jairus lena, “O nutumlik i sa mat. Gong mo u ubalon a tene ususer.” 50 Ra o Iesu i longoro a wasiso ra, i watungi tan o Jairus lena, “Gong u ngara. Un nurnur kut, ra din ulaun melet pasi.”
51 Ra i wanpat una rumu, ke madek taio sur in ruk tomo nami. I ben pasi kut o Pita, o Jon ma o Jems, ma a taman a inolik ma o nano kai. 52 A taro rop det kukukuk ma det domos, ra o Iesu i watungi tandet lena, “Gong mot domos. A inolik ri awu sur i mat, i inep dumun kut.” 53 Ikut det urongon kut un o Iesu, uni det tasmani lena, i sa mat. 54 Ra o Iesu i pam a laman a inolik, ra i inanosi lena, “Nutunglik, un katutur.” 55 Ra a niono i milet melet toromi, uniutra i katutur. Ra o Iesu i inanos det sur det in tabor a inolik nam lako utna na inangon. 56 O tamano ma o nano der kisin doko, ikut o Iesu i turbat der sur gong der inanos tar taio un asau ra i wanpat.

8:1: Mt 27:55-56; Mk 15:40-41; Lk 23:49

8:10: Ais 6:9-10

8:16: Mt 5:15; Lk 11:33

8:17: Mt 10:26; Lk 12:2

8:18: Mt 25:29; Lk 19:26

*8:43: Una ramano kum du buk una wasiso Grik, a ramano kum wasiso kai i kis una vers ri. I lenri: ma i sa urop tar anun a mani una kum dokta.

8:48: Lk 7:50