7
Dovydo * „šigajonas“ – Gal „nevienodos giesmės“, „įvairios melodijos“. Hbr. žodis vartojamas tik čia ir Hab 3:1, kur pasitaiko dgs. forma.šigajonas, kurį jis giedojo VIEŠPAČIUI dėl Benjamino palikuonio Kušo „žodžių“ – Arba „reikalų“, „pranešimų“, „veiklos“ (hbr. dgs.), „ketinimų“.žodžių.
VIEŠPATIE, mano Dieve, bėgu prieglaudon pas tave! Išgelbėk mane nuo visų mano persekiotojų„“ – Arba „tų, kurie mane vejasi“.mano persekiotojų ir išvaduok mane, kad § „toks“ – Arba „jis“, „kas“; nurodo į Kušą ir bet kokį kitą Dovydo priešą, kuris elgiasi, kaip Kušas.toks nesuplėšytų mano sielos į gabalus kaip liūtas, kuris sudrasko, kai nėra kam išvaduoti. O VIEŠPATIE, mano Dieve, jei aš tai padariau, jei mano rankose yra * „neteisybė“ – T. y. tai, kas gauta neteisybės būdu.neteisybė, jei atsilyginau blogu tam, kuris laikėsi taikos su manimi (juk išvadavau tą, kuris be priežasties yra mano priešas), tai priešas tepersekioja„“ – Arba „tesiveja“.tepersekioja mano sielą ir „tepagauna“ – Arba „tenutveria“.tepagauna; taip, tesutrypia į žemę mano gyvybę ir tepaguldo mano garbę § „į dulkes“ – T. „dulkėse“.į dulkes!
Sela.
Kelkis, o VIEŠPATIE, * „rūstaudamas“ – T. „savo rūstybėje“.rūstaudamas! Pakilk prieš mano priešų įtūžį ir mano labui pabusk teismui, kurį įsakei! Taip žmonių „susirinkimas“ – Arba „sambūris“, „bendruomenė“.susirinkimas apsups tave; todėl dėl jų sugrįžk į aukštybes. VIEŠPATS teis tautas. Paskelbk kaltinimo nepagrįstumo nuosprendį apie mane, o VIEŠPATIE, pagal mano teisumą ir pagal „mano vientisumo dorybę, esančią manyje“ – Arba „ant manęs esančią mano vientisumo dorybę“ arba „mano vientisumo dorybę, o Iškilusis“.mano vientisumo dorybę, esančią manyje. Prašau nedorėlių blogiui padaryti galą! Bet teisųjį sutvirtink! Nes ištiria širdis ir § „giliausias dalis“ t. „inkstus“; gal „vidinę būtį“. Šis hbr. žodis vartojamas perkeltine prasme ir Job 19:27; Ps 7:9; Ps 16:7; Ps 26:2; Ps 73:21; Pat 23:16; Jer 11:20; Jer 12:2; Jer 17:10; Jer 20:12; Rd 3:13. Jis turbūt rodo į žmogaus vidinę esmę – į jo proto, jausmų ir valios centrą.giliausias žmogaus dalis būtent teisusis Dievas.
10 Mano skydas yra * „pas Dievą“ – Arba „ant Dievo“; gal „Iškilusis Dievas“.pas Dievą, kuris išgelbsti tiesiaširdžius. 11 Dievas yra tiesus teisėjas“ – Arba „Dievas teisia teisiuosius“.yra teisus teisėjas, ir toks Dievas, kuris kasdien pyksta ant nedorėlių. 12 Jei žmogus „neatsigręžia“ – Arba „neatgailauja“.neatsigręžia, §VIEŠPATS“ – T. „jis“.VIEŠPATS galanda savo kalaviją, jis yra išlenkęs savo lanką ir jį paruošęs. 13 Be to, jis tokiam yra paruošęs mirtinus ginklus, * „savo strėles yra padaręs degančias“ – Arba „paskiria savo strėles prieš persekiotojus“.savo strėles yra padaręs degančias. 14 Štai toks patiria gimdymo skausmus nedorybei įvykdyti; jis gi tapo nėščias žalingumu ir pagimdo melą. 15 Jis padarė duobę ir ją iškasė ir pats įkrito į griovį, kurį padarė. 16 Jo žalingumas sugrįš jam ant galvos, ir jo smurtas nusileis jam ant „pakaušio“ – Arba „viršugalvio“.pakaušio. 17 Aš girsiu VIEŠPATĮ deramai pagal Jo teisumą ir giedosiu gyrių VIEŠPATIES, Aukščiausiojo, vardui.

*7:1 „šigajonas“ – Gal „nevienodos giesmės“, „įvairios melodijos“. Hbr. žodis vartojamas tik čia ir Hab 3:1, kur pasitaiko dgs. forma.

7:1 „žodžių“ – Arba „reikalų“, „pranešimų“, „veiklos“ (hbr. dgs.), „ketinimų“.

7:1 mano persekiotojų„“ – Arba „tų, kurie mane vejasi“.

§7:2 „toks“ – Arba „jis“, „kas“; nurodo į Kušą ir bet kokį kitą Dovydo priešą, kuris elgiasi, kaip Kušas.

*7:3 „neteisybė“ – T. y. tai, kas gauta neteisybės būdu.

7:5 tepersekioja„“ – Arba „tesiveja“.

7:5 „tepagauna“ – Arba „tenutveria“.

§7:5 „į dulkes“ – T. „dulkėse“.

*7:6 „rūstaudamas“ – T. „savo rūstybėje“.

7:7 „susirinkimas“ – Arba „sambūris“, „bendruomenė“.

7:8 „mano vientisumo dorybę, esančią manyje“ – Arba „ant manęs esančią mano vientisumo dorybę“ arba „mano vientisumo dorybę, o Iškilusis“.

§7:9 „giliausias dalis“ t. „inkstus“; gal „vidinę būtį“. Šis hbr. žodis vartojamas perkeltine prasme ir Job 19:27; Ps 7:9; Ps 16:7; Ps 26:2; Ps 73:21; Pat 23:16; Jer 11:20; Jer 12:2; Jer 17:10; Jer 20:12; Rd 3:13. Jis turbūt rodo į žmogaus vidinę esmę – į jo proto, jausmų ir valios centrą.

*7:10 „pas Dievą“ – Arba „ant Dievo“; gal „Iškilusis Dievas“.

7:11 „yra tiesus teisėjas“ – Arba „Dievas teisia teisiuosius“.

7:12 „neatsigręžia“ – Arba „neatgailauja“.

§7:12 „VIEŠPATS“ – T. „jis“.

*7:13 „savo strėles yra padaręs degančias“ – Arba „paskiria savo strėles prieš persekiotojus“.

7:16 „pakaušio“ – Arba „viršugalvio“.