3
Anundat a sakino i ese i lena o God i tokodos
Ra taio a te Juda, anun a kinkinis na te Juda in warut petlani? Ra taio di sa tok talilis tari, anun a kinkinis na tinotok talilis in warut petlani? Ra taio a te Juda i wakak doko toromi. A mugano utna ut, o God i sa ubek tar anun a wasiso una laman a taro Juda. I pepetlai ra ara taro Juda ka det nurnur? Ra ka det nurnur, pepetlai, i topasi sur in turbat o God sur gong i pam sot anun a wasiso? Awu ut! Ra a taro rop det in torotoro, a wasiso anun o God i lingmulus ut. Elar nama wasiso torom o God ra di sa tumus tari una Buk Tabu lena,
“Anum a wasiso na warkurai i ese i lena u tokodos.
Ma ra din takun ui,
ka din sio pas tu niraro.” Sng 51:4
5-6 Ra dat pam a sakino, anundat a sakino i ese mulusi lena, o God i tokodos. Pepetlai, o God i raro sur in warkurai dat uni? Awu ut! A ngas na wasiso ra, i wanpat tan a taro kut. Gunuk ra anun a warkurai ke tokodos, ken warkurai lar pas a taro tagun a rakrakon bual. Ikut i tokodos ut, ra in pet lar pasi sur in warkurai det. Kutiro taio in watungi lena, “Ra anung a kum torotoro na wasiso i ese mulusi lena, a wasiso anun o God i lingmulus, ma i ulabo pas a risano, sur asau ra o God i watung iau a tene sakino, ma an iru una nun a warkurai?” Ara taro det watung laulau met, ma det takun met lena, met ususer a taro lenri, “Dat in pam a sakino sur a wakakino in nanpat talapor.” Ikut awu, ke lingmulus. Det ra det watung a wasiso ra, i sot sur det in iru una warkurai anun o God.
Kataio i tokodos umatan o God
Rom 1:18–2:24; 3:23Asau ra dat in watungi una utna ri? Pepetlai, met a taro Juda met tokodos taun a taro gisen? Awu ut! A sa watung tari lena, a kum te Juda ma a taro gisen kai det elar kut. Dat rop dat kis utuntudu ina sakino petutna. 10  Sng 53:1-3Elar nami ra di sa tumus tari una Buk Tabu lena,
“Katutaio i tokodos, katutaio ut!
11 Katutaio kai ra i mananos.
Katutaio i sisio sur o God.
12 Det rop det sa wan gisen gusun o God.
Det rop ka det gas mo un tu utna.
Katutaio tagun det i pam a wakakino, katutaio ut.” Sng 14:1-3
13 “A kum wandet i papos elar nama kum tung na minat, ma a wasiso anundet i elar nama singino na minat.
Det ser watung a kum torotoro nama kum karmendet.” Sng 5:9
“A wasiso tagun a wandet, i elar nama kusmapak na sui ra i ser karot doko a taro.” Sng 140:3
14 “A kum wandet i bukus nama wasiso laulau ma i pitar a maut torom a taro.” Sng 10:7
15 “Det raras sur det in um doko a taro.
16 Det kamar a kum utna, ma det ban laulau a taro una nundet a kum kisapi ra det wan iai.
17 Ka det tasman a kisapi na malmal.” Ais 59:7-8
18 “Ka det ngara sur o God.” Sng 36:1
19 Dat tasmani lena, asau ra a warkurai i wasiso uni, ke wasiso una taro ra awu sur a taro Juda kut, i wasiso una taro Juda utkai, ra det kis utuntudu ina kum Warkurai. I mo ra, a taro rop tagun a rakrakon bual det in tur na warkurai umatan o God, ma kataio in ipul lar pas. 20  Sng 143:2; Rom 7:7; Gal 2:16I mo ra, katutaio in tokodos umatan o God, uni i mur a kum Warkurai. A kum Warkurai i ser ese dat kut una nundat a kum sakino petutna.
Una nurnur kut o God in watung a taro det tokodos
21 Ikut uniri, o God i sa pam tar a kisapi sur a taro det in tokodos umatano, ma awu sur uni det mur a kum Warkurai. A kisapi ri, a Buk na Warkurai ma a wasiso anun a kum poropet det sa wasiso puaso taru uni. 22  Gal 2:16A kisapi ri tan o God, ma i lenri: A taro rop ra det nurnur kut un o Iesu Karisito, o God in watung det lena det tokodos. A taro Juda ma a taro gisen kai det elar kut. 23 Uni a taro rop det sa pam tar a sakino petutna, ma det kis bakbak gusun a minamar anun o God. 24  Rom 5:1Ikut, una marmaris anun o God, o God i watung det lena det tokodos. I pami lenra elar nama etabor oros kut, uni o Karisito Iesu i kul langolango pas det. 25 O God i pitar ru o Iesu, sur in mat ma a gapino in unus ru a kum sakino petutna anun a taro rop ra det nurnur uni. Ma a gapino in urop ru a kankan anun o God gusun det. I pami lenri, sur in ese anun a tokodos na petutna. Uni numugu i madek ru i kut a sakino petutna anun a taro, ma ke warkurai det uni, kibino una balano molmol anunu torom det. 26 Ikut uniri, i pami lenri sur in ese anun a tokodos na petutna, sur i ut, i tokodos, ma i o naro ra i watung a taro lena, det tokodos ra det nurnur un o Iesu.
27 Pepetlai, tu kibino ra dat in warango pas dat? Awu! Pepetlai, dat in warango pas dat uni dat mur a kum Warkurai? Awu! Dat tokodos umatan o God uni dat nurnur kut un o Iesu. 28 Uni uniri, dat tasmani lena, o God i watung a taro lena, det tokodos umatano uni det nurnur kut un o Iesu, ma awu sur uni ra det mur a kum Warkurai. 29  Rom 10:12Pepetlai, o God i a God anun a taro Juda kut? Pepetlai, i a God anun a taro gisen utkai? Lingmulus, i a God anun a taro gisen utkai. 30  Lo 6:4; Gal 3:20Uni ara God kut, ma in watung a taro Juda lena, det tokodos umatano una nurnur. Lenkutkai ra torom a taro gisen, in watung det lena, det tokodos una nurnur utkai. 31  Mt 5:17Pepetlai, ra dat nurnur dat nuki lena a kum Warkurai i utna oros kut? Awu ut! Una nurnur dat ese i lena a kum Warkurai a dekdekin det ut.

3:9: Rom 1:182:24; 3:23

3:10: Sng 53:1-3

3:20: Sng 143:2; Rom 7:7; Gal 2:16

3:22: Gal 2:16

3:24: Rom 5:1

3:29: Rom 10:12

3:30: Lo 6:4; Gal 3:20

3:31: Mt 5:17