3
Galiausiai, broliai, melskitės už mus, kad Viešpaties žodis *„greitai sklistų“ – T. „bėgtų pirmyn“, t. y., kad Viešpaties Žodis (turbūt čia tai labiausiai rodo į Evangeliją) išgirstų kuo daugiau žmonių kuo greičiau.greitai sklistų ir „būtų šlovinamas“ – Nors šis tekstas verstas iš gr. kalbos, kuria tuo metu kalbėjo Paulius, jis buvo išlavintas hebrajas, kuris puikiai pažino hebrajiškus šventraščius (Apd 17:2-3). Hebrajų kalboje žodžio כָּבוֹד (kabod, liet. „šlovė“) pagrindinė reikšmė yra „svoris“, o perkeltine prasme nusako svarbą, reikšmingumą. Evangelija yra šlovinama, kai žmonės išgirsta ją, supranta jos svarbą bei reikšmingumą ir paklusta jai. (Dėl paklusnumo Evangelijai, žr. II Tes 1:8 ir I Pt 4:17.) Tesalonikoje kai kas suprato, kad Evangelija buvo labai svarbi ir pakluso jai, įtikėdami (Apd 17:4). Apd 13:48 aprašytas kitas atvejis, kai kitataučiai išgirdo Evangelija ir įtikėjo. Ten rašoma, kad jie šlovino Viešpaties žodį.būtų šlovinamas, kaip ir pas jus, ir kad mes būtume išvaduoti nuo „kenksmingų“ – Gr. k. žodis vartojamas 3 k. NT, tik čia apibūdinant žmones. Jo šaknis rodo į netinkamos vietos užėmimą, vartosena rodo blogą, žalą keliantį veiksmą.kenksmingų ir §„blogos valios“ – Arba „blogų“.blogos valios žmonių, nes *„tikėjimas Viešpaties žodžiu“ – T. „ne visų yra (artikelis) tikėjimas (πίστις, gr. pistis)“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gr. tekste yra artikelis ir dėl to tampa aišku, jog tekstas rodo ne į bet kokį, bet į tam tikrą tikėjimą. Dėl to, atsižvelgiant į II Tes 3:1, yra pridėtas „Viešpaties žodžiu“. Plg. II Tes 3:3 pasakymą, kad Viešpats yra ištikimas (gr. πιστός, pistos), nors toks tikėjimas (gr. πίστις, pistis), kokio laukia Viešpats, yra nebūdingas kai kuriems žmonėms.tikėjimas Viešpaties žodžiu būdingas ne visiems. Bet Viešpats yra ištikimas; jis padarys jus tvirtus ir saugos nuo „blogojo“ – Arba „blogio“, „pikto“; šio gr. k. žodžio vyriškos ir bevardės giminių formos rašosi vienodai, todėl, žodis šioje eilutėje gali būti bevardės giminės; jei taip, būtų „blogio“, „pikto“. Plg. Lk 6:45, Rom 12:9 eilutes, kuriose vienareikšmiškai vartojama bevardės giminės forma, ir Mt 5:37; 13:19, 38, 49; Ef 6:16; I Jn 2:13, 14; 3:12; 5:18, 19 eilutes, kuriose vienareikšmiškai vartojama vyr. giminės forma. Forma šioje ir kitose eilutėse yra nevienareikšmė (plg., Mt 6:13, Rom 12:9). Iš konteksto galima daryti išvadą, kad vyksta asmeninė kova tarp Viešpaties Jėzaus ir Jo priešo, Šėtono, todėl pasirinktas žodis „blogojo“.blogojo. Ir mes dėl Viešpaties esame įsitikinę apie jus, kad ir darote, ir darysite tuos dalykus, kuriuos jums įsakome. Ir Viešpats tenukreipia jūsų širdis į „dievišką meilę […] kristišką ištvermę“ – T. „Dievo meilę […] Kristaus ištvermę“. Gr. kalbos tekstas gali būti suprantamas bent trimis būdais: (1) tegul Dievas nukreipia jūsų širdis į Dievo meilę jums ir į Kristaus parodytą ištvermę; (2) tegul Dievas nukreipia jūsų širdis į meilę Dievui ir į ištvermę laukiant Kristaus; (3) tegul Dievas nukreipia jūsų širdis į Dievo meilę jums bei į meilę Dievui ir į Kristaus parodytą ištvermę ir į ištvermę laukiant Kristaus. Stengtasi vertime palikti kiek galimą įvairesnę reikšmę.dievišką meilę ir į kristišką ištvermę.
O jums, broliai, įsakome mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu §„atsitraukti nuo“ – Arba „vengti“, „šalintis“.atsitraukti nuo kiekvieno brolio, kuris vaikšto nesilaikydamas tvarkos ir ne pagal tai, kas buvo perduota, ką jis gavo iš mūsų. Nes patys žinote, *„kaip“ – T. y. „kokiu elgesiu“.kaip būtina sekti mumis, nes tarp jūsų mes nesielgėme kaip nesilaikantys tvarkos ir „nevalgėme niekieno duonos dykai“ – Tai idioma, kuri reiškia „nepragyvenome“; tai nereiškia, kad jie niekada nebuvo vaišinami tesalonikiečių namuose, bet kad neleido tesalonikiečiams jų išlaikyti.nevalgėme niekieno duonos dykai; priešingai, naktį ir dieną darbavomės su triūsu ir skausmingumu, kad neapsunkintume nė vieno iš jūsų, ne dėl to, kad neturime „teisės“ – Arba „įgaliojimo“.teisės taip daryti, bet kad jums pateiktume save kaip pavyzdį, kad sektumėte mumis. 10 Nes ir kai buvome pas jus, jums tai įsakydavome, kad jei kas §„neturi valios“ – Trad. „nenori“, bet gr. žodis θέλω (thelo) dažnai nusako daugiau nei pageidavimą, bet nusako valią, sprendimo priėmimą, sutikimą.neturi valios dirbti, tas turi nevalgyti. 11 Mat mes girdime, kad kai kurie tarp jūsų vaikšto nesilaikydami tvarkos, jokio darbo nedaro, tik *„kišasi į svetimus darbus“ – Gal „užsiiminėja nereikalingais darbeliais“.kišasi į svetimus darbus. 12 O tokiems įsakome ir „raginame“ – Gr. žodis apima ir paraginimą, ir įspėjimą ir pagalbos teikimą. Arba „įspėdami raginame“.raginame per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, kad jie, tyliai dirbdami, valgytų savo pačių duoną. 13 Bet jūs, broliai, nepailskite darydami gera. 14 O jei kuris nepaklūsta mūsų žodžiui, perteikiamam šiuo laišku, tą pasižymėkite ir nebūkite su juo artimai susiję, kad jis susigėstų. 15 Tačiau nelaikykite jo priešu, bet „ragindami įspėkite“ – Tai yra vienas gr. žodis νουθετέω (noutheteo); tai ne šaltai įspėti, kaip teisėjas nusikaltėlį, bet su nuoširdžiu noru suklydusiam padėti.ragindami įspėkite kaip brolį.
16 O pats ramybės Viešpats teduoda jums ramybės visuomet, visokiu būdu. Viešpats su jumis visais! 17 Sveikinimas prirašytas mano paties, Pauliaus, ranka. Tai yra ženklas kiekviename laiške: taip aš rašau. 18 Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė tebūna su jumis visais. Amen.

*3:1 „greitai sklistų“ – T. „bėgtų pirmyn“, t. y., kad Viešpaties Žodis (turbūt čia tai labiausiai rodo į Evangeliją) išgirstų kuo daugiau žmonių kuo greičiau.

3:1 „būtų šlovinamas“ – Nors šis tekstas verstas iš gr. kalbos, kuria tuo metu kalbėjo Paulius, jis buvo išlavintas hebrajas, kuris puikiai pažino hebrajiškus šventraščius (Apd 17:2-3). Hebrajų kalboje žodžio כָּבוֹד (kabod, liet. „šlovė“) pagrindinė reikšmė yra „svoris“, o perkeltine prasme nusako svarbą, reikšmingumą. Evangelija yra šlovinama, kai žmonės išgirsta ją, supranta jos svarbą bei reikšmingumą ir paklusta jai. (Dėl paklusnumo Evangelijai, žr. II Tes 1:8 ir I Pt 4:17.) Tesalonikoje kai kas suprato, kad Evangelija buvo labai svarbi ir pakluso jai, įtikėdami (Apd 17:4). Apd 13:48 aprašytas kitas atvejis, kai kitataučiai išgirdo Evangelija ir įtikėjo. Ten rašoma, kad jie šlovino Viešpaties žodį.

3:2 „kenksmingų“ – Gr. k. žodis vartojamas 3 k. NT, tik čia apibūdinant žmones. Jo šaknis rodo į netinkamos vietos užėmimą, vartosena rodo blogą, žalą keliantį veiksmą.

§3:2 „blogos valios“ – Arba „blogų“.

*3:2 „tikėjimas Viešpaties žodžiu“ – T. „ne visų yra (artikelis) tikėjimas (πίστις, gr. pistis)“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gr. tekste yra artikelis ir dėl to tampa aišku, jog tekstas rodo ne į bet kokį, bet į tam tikrą tikėjimą. Dėl to, atsižvelgiant į II Tes 3:1, yra pridėtas „Viešpaties žodžiu“. Plg. II Tes 3:3 pasakymą, kad Viešpats yra ištikimas (gr. πιστός, pistos), nors toks tikėjimas (gr. πίστις, pistis), kokio laukia Viešpats, yra nebūdingas kai kuriems žmonėms.

3:3 „blogojo“ – Arba „blogio“, „pikto“; šio gr. k. žodžio vyriškos ir bevardės giminių formos rašosi vienodai, todėl, žodis šioje eilutėje gali būti bevardės giminės; jei taip, būtų „blogio“, „pikto“. Plg. Lk 6:45, Rom 12:9 eilutes, kuriose vienareikšmiškai vartojama bevardės giminės forma, ir Mt 5:37; 13:19, 38, 49; Ef 6:16; I Jn 2:13, 14; 3:12; 5:18, 19 eilutes, kuriose vienareikšmiškai vartojama vyr. giminės forma. Forma šioje ir kitose eilutėse yra nevienareikšmė (plg., Mt 6:13, Rom 12:9). Iš konteksto galima daryti išvadą, kad vyksta asmeninė kova tarp Viešpaties Jėzaus ir Jo priešo, Šėtono, todėl pasirinktas žodis „blogojo“.

3:5 „dievišką meilę […] kristišką ištvermę“ – T. „Dievo meilę […] Kristaus ištvermę“. Gr. kalbos tekstas gali būti suprantamas bent trimis būdais: (1) tegul Dievas nukreipia jūsų širdis į Dievo meilę jums ir į Kristaus parodytą ištvermę; (2) tegul Dievas nukreipia jūsų širdis į meilę Dievui ir į ištvermę laukiant Kristaus; (3) tegul Dievas nukreipia jūsų širdis į Dievo meilę jums bei į meilę Dievui ir į Kristaus parodytą ištvermę ir į ištvermę laukiant Kristaus. Stengtasi vertime palikti kiek galimą įvairesnę reikšmę.

§3:6 „atsitraukti nuo“ – Arba „vengti“, „šalintis“.

*3:7 „kaip“ – T. y. „kokiu elgesiu“.

3:8 „nevalgėme niekieno duonos dykai“ – Tai idioma, kuri reiškia „nepragyvenome“; tai nereiškia, kad jie niekada nebuvo vaišinami tesalonikiečių namuose, bet kad neleido tesalonikiečiams jų išlaikyti.

3:9 „teisės“ – Arba „įgaliojimo“.

§3:10 „neturi valios“ – Trad. „nenori“, bet gr. žodis θέλω (thelo) dažnai nusako daugiau nei pageidavimą, bet nusako valią, sprendimo priėmimą, sutikimą.

*3:11 „kišasi į svetimus darbus“ – Gal „užsiiminėja nereikalingais darbeliais“.

3:12 „raginame“ – Gr. žodis apima ir paraginimą, ir įspėjimą ir pagalbos teikimą. Arba „įspėdami raginame“.

3:15 „ragindami įspėkite“ – Tai yra vienas gr. žodis νουθετέω (noutheteo); tai ne šaltai įspėti, kaip teisėjas nusikaltėlį, bet su nuoširdžiu noru suklydusiam padėti.