Tikinčiųjų paveldo vertimas II Tesalonikiečiams 2

1 Dabar dėl mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus *atėjimo ir mūsų surinkimo pas jį, prašome jus, broliai, 2 †greitai ‡nesiduoti nukreipiamiems nuo sveiko §proto ar sutrikdomiems nei dvasia, nei žodžiu, nei laišku, tarsi nuo mūsų, esą Kristaus Diena jau yra čia.

3 Tegul niekas jokiu būdu jūsų neapgauna, nes ta Diena neateis, jeigu pirma neateis tas atkritimas ir nebus apreikštas tas nuodėmės žmogus, pražūties sūnus, 4 *kuris priešinasi ir iškelia save †virš kiekvieno vadinamojo dievo ar garbinamo daikto taip, kad jis kaip Dievas sėdasi į Dievo ‡šventyklą, išstatydamas save, [teigdamas] kad pats yra Dievas. 5 Ar neprisimenate, jog šiuos dalykus jums kalbėdavau, tebebūdamas tarp jūsų? 6 Jūs gi §pažįstate *tai, kas dabar suvaržo, kad †tas būtų apreikštas savo paties laiku. 7 Nes įstatymo ‡pažeidinėjimo slėpinys jau veikia, tik yra §kas šiuo metu suvaržo, kol *pasitrauks. 8 Ir tada bus apreikštas tas Įstatymo †Pažeidinėtojas, kurį Viešpats ‡praris §savo burnos dvasia ir *nuvarys šalin savo atėjimo spindulingu pasirodymu, 9 būtent tą, kurio atėjimas yra pagal Šėtono galingą veikimą su †visokiomis melagystės priemonėmis: antgamtine galybe, ir antgamtiniais ženklais, ir ‡pranašiškais ženklais, 10 ir visokia neteisumo apgavyste tarpe tų, kurie pražūsta §už tai, kad jie *atsisakė priimti tiesos meilės, kad būtų išgelbėti. 11 Ir dėl to Dievas †bruks jiems ‡galingą paklydimo poveikį, kad jie tikėtų tuo melu 12 tam, kad būtų nuteisti visi, kurie netikėjo tiesa, bet mėgo neteisumą.

13 Bet mes privalome visuomet dėkoti Dievui už jus, kuriuos myli Viešpats, nes Dievas nuo pradžios jus išsirinko išgelbėjimui per Dvasios atliekamą pašventinimą ir pasitikėjimą tiesa. 14 Per mūsų evangeliją jis pašaukė jus į §tai, – į mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus *šlovės įgijimą. 15 Išvada, broliai, tokia: tvirtai stovėkite ir laikykitės perduotų dalykų, kurių buvote išmokyti arba †mūsų žodžiu arba mūsų laišku.

16 O pats mūsų Viešpats Jėzus Kristus ir Dievas (tai yra mūsų Tėvas), kuris mus mylėjo ir ‡iš malonės davė mums amžiną paguodą bei gerą viltį, 17 tepaguodžia bei teparagina jūsų širdis ir jus tesutvirtina kiekviename gerame žodyje ir darbe.

*2:1 „atėjimo“ – T. y. „atvykimo ir tolesnio buvimo šalia“.

†2:2 „greitai“ – T. y. neapdairiai.

‡2:2 „nesiduoti nukreipiamiems“ – Gr. „nebūti nukratytiems“.

§2:2 „proto“ – Arba „protavimo“.

*2:4 „kuris priešinasi ir save iškelia“ – Arba „priešininkas ir save iškeliantis“.

†2:4 „virš kiekvieno vadinamojo dievo ar garbinamo daikto“ – Arba „viršum viso, kas vadinama Dievu, ar to, kas garbinama“.

‡2:4 „šventyklą“ – T. y. į Švenčiausiąją vietą, kitaip vadinamą Šventų švenčiausiąją. Kitas gr. žodis rodo į šventyklos teritorijos ir statinių visumą.

§2:6 „pažįstate“ – Arba „žinote“.

*2:6 „tai, kas […] suvaržo“ – Gr. k. bevardės giminės dalyvis. Plg. II Tes 2:7, kurioje vartojamas vyr. giminės dalyvis.

†2:6 „tas“ – T. „jis“, t. y. nuodėmės žmogus.

‡2:7 „pažeidinėjimo“ – Arba „atmetimo“.

§2:7 „kas […] suvaržo“ – Gr. k. vyriškos giminės dalyvis. Plg. II Tes 2:6, kurioje vartojamas bevardės giminės dalyvis.

*2:7 „pasitrauks“ – T. „pasidarys nebe tarp“.

†2:8 „Pažeidinėtojas“ – Arba „Atmetėjas“.

‡2:8 „praris“ – Plg. Lk 9:54; Gal 5:15.

§2:8 „savo burnos dvasia“ – Plg. Iz 11:4; II Tim 3:16; Hbr 4:12; Apr 1:16; 19:16–21.

*2:8 „nuvarys šalin“ – Arba „pašalins“, „pavers niekais“, perkeltine prasme „pražudys“.

†2:9 „visokiomis“ – Gr. būdvardis, išverstas „visokiomis“, yra vns.; laikoma, kad jis apibūdina visus tris daiktavardžius.

‡2:9 „pranašiškais ženklais“ – Arba „stebuklais“.

§2:10 „už tai, kad“ – Gr. k. frazė ἀνθ᾽ ὧν (anth hon) yra vartojama ir Lk 1:20, 12:3, 19:44; Apd 12:23 eilutėse. Ji visada reiškia atsaką, kuris tiksliai atitinka žmogaus pasirinkimą.

*2:10 „atsisakė priimti tiesos meilės“ – Tekstas moko, kad žmogus pats nusprendžia, kaip reaguos į tiesą. Jeigu nusižemins Dievui, Dievas įdiegs meilę tiesai jo širdyje.

†2:11 „bruks“ – Arba „siųs“, „įpirš“.

‡2:11 „galingą […] poveikį“ – Tas pats gr. žodis išverstas „galingą veikimą“ II Tes 2:9 eilutėje.

§2:14 „tai“ – T. y. 13-oje eilutėje paminėtą bendrą temą – išgelbėjimą.

*2:14 „šlovės“ – Plg. Rom 3:23.

†2:15 „mūsų […] mūsų“ – Gr. tekste žodis ἡμῶν („mūsų“) yra vartojamas tik vieną kartą – pačiame sakinio gale. Tačiau, pagal gr. k. vartoseną, jis valdo du žodžius ir todėl yra taip išverčiamas.

‡2:16 „iš malonės“ – Arba „malonėje“.