*2:1 „visiškai atėjus Sekminių dienai“ – Galima įvairiai išversti gr. tekstą, pvz., „Sekminių dienos išsipildyme“, „kai išpildė Sekminių dieną“, „kai atliko / įvykdė Sekminių diena“, „sueinant Sekminių dienai“. Ta pati gr. gram. sandara vartoma kitur Biblijoje tik Apd 9:51.
†2:2 „ūžesys“ – Arba „triukšmas“.
‡2:2 „vėjo“ – Arba „vėjelio“, „alsavimo“; tai gr. žodis πνοή (pnoḗ), vartojamas kitur Biblijoje tik Apd 17:25. Jeigu „alsavimas“ arba „vėjelis“ teikiamas čia, tai viename pasakyme rodoma į Šventosios Dvasios galią ir švelnumą.
§2:3 „tai“ – Arba „ji“, „jis“. Trečiojo asmens vienaskaitinis sakinio veiksnys numatytas gr. k. vksm. formoje.
*2:3 „kiekvieno be išimties“ – Gr. sandara ≈ „kiekvieno vieneto“.
†2:4 „kalbomis“ – Gr. „liežuviais“.
‡2:5 „žmonių“ – Gal „vyrų“; plg. Jok 1:7-8, kuriose du skirtingi gr. žodžiai vartojami kalbant apie tą patį žmogų; plg. Mt 12:41, kur gr. žodis ἀνήρ (anḗr) nusako žmones bendrai, ne vien vyrus; plg. Lk 2:41-52 (atkeliaudavo į Jeruzalę per šventes šeimos, ne vien vyrai). Nors ST reikalavo tik vyrų pasirodymo tokiose šventėse (Iš 23:17, 34:23; Įst 16:16), žodis „gyveno“ leidžia suprasti, kad čia galbūt kalbama apie vyrus, moteris ir vaikus.
§2:6 „atsiradus gandui apie tai“ – Gal „atsiradus to garsui“. Gr. žodis φωνή (fonė) reiškia ir ausimis sugaunamą oro virpėjimą ir gandą, žinią, pranešimą. Įvardis, verčiamas „apie tai“ arba „to“, greičiausiai nusako kalbėjimą įvairiomis kalbomis, o ne ūžimą.
*2:8 „savo gimtąja kalba“ – „savo kalba, kurioje gimėme“; t. y. „savo kalba, kurios srityje gimėme“.
†2:9 „Mes“ – Sklandumo dėlei žodis „Mes“ yra perkelta iš 8 eilutės (kartojasi ir 11-tos eilutės veiksmažodyje).
‡2:9 „Azijoje“ – Tai Romos imperijos provincija Mažojoje Azijoje (Anatolijoje).
§2:10 „prozelitai“ – T. y. atsivertėliai į žydų tikėjimą.
*2:11 „skelbiant“ – Arba „kalbant“, „apsakant“.
†2:13 „pilni“ – Arba „prisipylę“.
‡2:23 „paskirtu“ – Arba „apibrėžtu“, „nustatytu“.
§2:23 „įstatymo pažeidėjų“ – Arba „nusikaltėlių“, „įstatymo nepaisančiųjų“.
*2:23 „prikalę prie kryžiaus“ – Arba „nukryžiavę“.
†2:24 „jį“ – T. „kurį“.
‡2:24 „nutraukęs mirties gimdymo skausmus“ – Pateiktas vaizdas: Mirtis privalėjo „gimdyti“ (atiduoti) Viešpatį Jėzų; Dievas Tėvas buvo tarsi pribuvėja, kurios pagalba baigiasi gimdymo skausmai. Plg. Frederick Fields (1801-1885) „Notes on select passages of the Greek Testament: chiefly with reference to recent English versions“ (1899), p. 112.
§2:24 „neįmanoma, kad jis būtų jos laikomas“ – Arba „ne buvo jėgos jį laikyti jos galioje / valdžioje“.
*2:27 „manęs kape“ – Gr. k. tekstas gali būti verčiamas ir „mano sielos pragare“, bet čia gr. žodis ᾅδης (haidės) rodo ne į buveinę mirusiųjų nematomoms esybėms, bet, kaip ir hbr. žodis שְׁאוֹל (šeol) Ps 16:10 ir Prd 42:38 eilutėse, į kapą. Gr. k. žodis ψυχή (psuchė) čia gerai verčiamas asmeniniu įvardžiu „mane“, kaip gali būti taip verčiamas ir kitose eilutės, pvz., Jn 10:24, II Kor 12:15.
†2:27 „patirti“ – T. „matyti“ (perkeltine prasme).
‡2:28 „veidu“ – Arba „akivaizda.“ Plg. Ps 4:6, 17:15, 21:6, 42:5.
§2:36 „ir Viešpačiu ir Kristumi“ – Daug kas nori patirti išgelbėjimą, kurį siūlo Kristus, bet nenori pripažinti, kad Jis yra ir teisėtas Viešpats, kuriam reikia paklusti. Tai žmonijai, ir žydams ir kitataučiams. Apaštalas Petras šioje ištraukoje skelbė Evangeliją žydams. Plg. Lk 2:11; Apd 10:36; 11:17; 15:11, 26; 16:31; 20:21; 28:31 ir daugybę kitų panašių vietų.
*2:36 „Kristumi“ – T. y. „Mesiju“.
†2:37 „kitiems“ – Arba „visiems kitiems“, „likusiems“.
‡2:38 „dovanojamą Šventąją Dvasią“ – T. „Šventosios Dvasios dovaną“, bet tai nenurodo į dovaną, kurią duoda Šventoji Dvasia; arba „Šventąją Dvasią kaip dovaną“, „dovaną, kuri yra Šventoji Dvasią“.
§2:43 „apėmė kiekvieną sielą“ – T. „atsirado kiekvienai sielai“.
*2:44 „visa“ – Arba „visus daiktus“; gr. žodis yra bevardės giminės dgs.
†2:45 „nuosavybių bei turtų“ – Arba „nekilnojamų bei kilnojamų turtų“; pirmas gr. žodis κτῆμα (ktema), kuris vartojamas NT tik čia yra Mt 19:22; Mk 10:22, Apd 5:1, galbūt rodo į nekilnojamąjį turtą.
‡2:45 „ką gavę“ – T. „juos“.
§2:46 „darna“ – Arba „derminga“, „kliūčių nesukeliančia“.
*2:47 „tuos, kuriuos jis išgelbėdavo“ – „tuos, kurie tapdavo išgelbėtais“.