A Mugano Pas
anun
o Pita
A wasiso talapor mugu
A buk ri a mugano pas ra o Pita i tumusi. O Pita i ara tagun a noino ma ru nat na ususer anun o Iesu. I tumus a pas ri torom a taro na nurnur ra det kis na usiro una kum tamon. I kis tong o Rom ra i tumus a buk ri. I watung o Rom o Babilon, a wasiso elelar una ngasino anun a rakrakon bual ra i bukus una tamon ra.
A kum tene nurnur det barato a susut na mamaut tagun a gapman, uni det nurnur un o Iesu. O Pita i nem na udekdek anundet a nurnur nama pas ri. I inanos det una nundet a matok na nilaun un o Karisito, ma una ngasino anun o Iesu, uni o Iesu kai i barato a kum mamaut. I inanos det kai una wakak na petutna ra det in muri.
A inawan ina Mugano Buk anun o Pita:
A turturkibin ina buk ri (1:1-2)
Dat kis langlang nama nurnur sur a nilaun tukum (1:3-12)
A tokodos na nilaun (1:13-2:12)
A wakak na petutna ra dat in muri (2:13-3:7)
A kum te Karisito det in taramo a ngunungut (3:8-4:19)
Dat in unatino pas dat (5:1-11)
A ururop na wasiso anun o Pita (5:12-14)
1
Rom 8:29; 2 Tes 2:13Iau o Pita, a aposel anun o Iesu Karisito, a tumtumus torom mot ra o God i sa pilok pas mot, ma mot kis sarara elar nama kum usiro una kum papor Pontus, Galesia, Kapadosia, Asia ma o Bitinia. O God a Tamandat i sa pilok pas mot ra i sa tasman mugu tar mot, ma a Tokodos na Nion i umatok pas mot sur mot a taro anun o God, sur mot in mur a wasiso anun o Iesu Karisito, ma in rus mot nama gapino.
A marmaris ma a malmal in kis torom mot, ma in labo sakit.
Dat kis langlang nama nurnur sur a nilaun tukum
Dat in watung ulabo pas o God, a Taman anundat a Labino o Iesu Karisito. Una nun a labino marmaris, i sa usus matok tar dat. I mo ra uniri, dat kis langlang nama nurnur sur a nilaun tukum, uni o Iesu Karisito i katutur melet gusun a minat, Kol 1:12ma dat in rakon pas a utna ra o God i sa ubek tari sapat una langit. A utna ra ken mereseng, ken laulau ma ken rorom. O God i sa ubek tari sur mot.
Jn 10:28-29; 17:11Ra i tamtamabat mot nama dekdekino, uni mot nurnur uni. In tamtamabat mot tuk una ururop na bung ra in ulaun mot. Ma anun a pinapam na ulaun a taro, i sa waninar tari sur in upuaso i. 1 Pit 5:10; Jem 1:2A utna ri in ugasgas doko mot. I lingmulus ut, uniri mot in taramo a wur ngas na mamaut, ikut ken suano i. Snd 17:3; Sek 13:9; Mal 3:3; Jem 1:3A kum mamaut ri det wanpat sur in talapor lena, anumot a nurnur i lingmulus. Di lar anumot a nurnur nama kum mamaut elar nami ra di tun talapor a gol una sungun. Ikut anumot a nurnur i labo doko taun a gol ra in rop kut. Ra anumot a nurnur i tur dekdek, o Iesu Karisito in rakon lekeleke pas mot, ma in ulabo pas mot, ma in pitar a urur torom mot una bung ra in nanpat puaso. Jn 20:29; 2 Kor 5:7Ka mot tama o Iesu utmakai, ikut mot nem doko i. Uniri ka mot tama i, ikut mot nurnur uni. Ma mot bukus nama labino gasgas ra ka din palos sot pasi nam tu wasiso, ma a gasgas ra, a minamarino i labo sakit. Uni o God i sa ulaun pas a niomot, i a ikul una numot a nurnur.
10  Mt 13:16-17A kum poropet tagun numugu det wasiso na poropet una pinapam anun o God ra in ulaun mot, elar nama etabor ra in tabor mot nami. Det sisio ma det tiktikin wakak suri. 11  Sng 22:1-31; Ais 53:1-12; Lk 24:26-27A Nion o Karisito i kis un det, ma i inanos mugu tar det una kum ngunungut ra o Karisito in taramo i, ma una nun a minamar numur. Det tiktikin sur nangisin mulus, ma osi ra a kum utna ri in nanpat uni. 12 O God i upuaso i torom a kum poropet lena, a kum utna ri, awu sur in nanpat una anundet a kum kilalo na nilaun, awu, o God in pami ut torom mot. Ra uniri, mot sa longoro tari tan a taro ra det warawai nama Wakak na Wasiso torom mot, nama dekdekin a Tokodos na Nion, i ra di tulu pirso ru i tagisapat una langit. Ma a kum ensel kai, det nem doko i, sur det in tama a kum utna ri.
O God i kabo pas mot sur mot in tokodos
13 I mo ra, mot in waninar a nuknuki mot sur a pinapam ra mot in pami, mot in tamtamabat wakak anumot a nilaun, ma mot in kis langlang nama nurnur mulus sur a utna ra o God in tabor mot nami, ra o Iesu Karisito in nanpat puaso. 14  Rom 12:2; Ep 2:3; 4:17-18Mot a kum nutnutun o God, ra mot ser mur anun a wasiso, gong mot mur a kum sakino nemnem ra numugu mot ser pami ra ka mot mananos utmakai. 15 Mot in tokodos una numot a kum ngasino rop, elar nam o naro ra i kabo pas mot i tokodos. 16  Wkp 11:44-45; Mt 5:48Uni di sa tumus tari una Buk Tabu lena, “Mot in tokodos, uni iau, a tokodos.” Wkp 11:45
17  Rom 2:11; Tam 2:23Ra mot ser wararing, mot watung o God, a Tamamot. I wakak ra mot in laun nama nginara umatano, una anumot a kinkinis na usiro nin una rakrakon bual, uni i ra, in warkurai a taro rop nama tokodos na warkurai, una kum utna rop ra det sa pam tari. 18 Mot sa tasmani lena o God i kul langolango pas mot gusun a kum ngasino oros kut, ra mot losi gusun a kum tamtama mot. Awu sur i kul langolango pas mot nama utna ra in rorom kut, elar nama silwa ma a gol. 19  Ap 20:28; Ibr 9:12-14I kul langolango pas mot nama gapin o Karisito ra a matano i ka, i ra i elar nama barman na sipsip, ra kalako dur uni ma katu misait uni.* A taro Israel det ser etabor torom o God nama barman na sipsip ra katu dur ma katu misait uni, sur o God in unus ru anundet a kum sakino petutna. Tama Wok Pris 22:17-25. 20  Ep 1:4O God i sa pilok pasi numugu utmakai ra ke ukisi utmakai a rakrakon bual, ma uniri, una kum ururop na bung, i sa wanpat sur in warut mot. 21  Jn 14:6; Rom 5:1-2Ma mot nurnur un o God i kibino ut un o Karisito. Ra o God ut i ukatutur melet pas o Karisito gusun a minat, ra i pitar tar a minamar toromi. I mo ra, mot nurnur un o God ma mot kis langlang nama nurnur sur a utna ra in pami numur.
22  Jn 13:34; Rom 12:10Ma uniri, mot sa rus talapor mot, uni mot sa mur a lingmulus na wasiso, sur mot in nem mulus a kum tistisi mot una nurnur. I mo ra, mot in nem etetalai mot nama marmaris mulus una balamot. 23 Uni anumot a matok na nilaun ke kibino un taio taginin upiso, uni taio taginin upiso in rop kut. Di usus matok mot nama utna ra ken rop. Ma a utna ra, a wasiso anun o God, ra i laun ma in tur tukum. 24 I elar nami ra di sa tumus tari una Buk Tabu lenri,
“A taro rop det elar kut nama wuliso,
ma anundet a ememar i elar kut nama purpur ra i puspus.
A wuliso in marang, ma a puspus ina purpur in puku,
25 ikut a wasiso anun a Labino in tur tukum.” Ais 40:6-8
Ma a wasiso ri, i a Wakak na Wasiso, ra di sa warawai taru nami torom mot.

1:1: Rom 8:29; 2 Tes 2:13

1:4: Kol 1:12

1:5: Jn 10:28-29; 17:11

1:6: 1 Pit 5:10; Jem 1:2

1:7: Snd 17:3; Sek 13:9; Mal 3:3; Jem 1:3

1:8: Jn 20:29; 2 Kor 5:7

1:10: Mt 13:16-17

1:11: Sng 22:1-31; Ais 53:1-12; Lk 24:26-27

1:14: Rom 12:2; Ep 2:3; 4:17-18

1:16: Wkp 11:44-45; Mt 5:48

1:17: Rom 2:11; Tam 2:23

1:19: Ap 20:28; Ibr 9:12-14

*1:19: A taro Israel det ser etabor torom o God nama barman na sipsip ra katu dur ma katu misait uni, sur o God in unus ru anundet a kum sakino petutna. Tama Wok Pris 22:17-25.

1:20: Ep 1:4

1:21: Jn 14:6; Rom 5:1-2

1:22: Jn 13:34; Rom 12:10